Kaip koks hormonų audros veikiamas paauglys, euras pastaraisiais metais išgyveno vieną krizę po kitos, tačiau vis tiek nepraranda tvirtos paramos devyniolikoje euro zonos šalių, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, kurie nežino kitos valiutos.

Štai pagrindiniai faktai apie bendrą Europos valiutą.

Valiutos atsiradimas

Euras užgimė 1999 metų sausio 1 d. ir iš pradžių buvo tik virtuali valiuta, naudojama tik finansinėms operacijoms. Euro monetos ir banknotai buvo išleisti į apyvartą 2002 metų sausio 1 d.

Euro simboliui pradžią davė penktoji graikų abėcėlės raidė epsilon, taip pažymint Graikijos, kaip Europos civilizacijos lopšio, svarbą. Dvi lygiagrečios linijos ant euro ženklo simbolizuoja stabilumą.

Vienoje euro monetų pusėje pavaizduoti nacionaliniai simboliai. Austrija, pavyzdžiui, pasirinko Mocartą, o Airiją – keltišką arfą. O ant euro banknotų nevaizduojami jokie žmonės ar realios vietos, tik išgalvotos architektūros iliustracijos.

Augimo skausmai

Euras daugeliui nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes dauguma žmonių euro įvedimą siejo su kainų augimu. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis buvo pravardžiuojamas „teuro“ (sujungus vokišką žodį „teuer“ („brangus“) ir „euras“).

Vėliau žmonių požiūris švelnėjo. Dabar žmonės vertina bendrą Europos valiutą: ji palengvina keliavimą, nes nebereikia keisti valiutos ir nerimauti dėl besikeičiančių valiutų kursų.

Dabar 56 proc. euro zonos šalių gyventojų eurą vertina teigiamai, parodė anksčiau šį mėnesį paskelbta Europos Komisijos atlikta maždaug 17 500 euro zonos piliečių apklausa.

15–24 metų amžiaus grupėje parama eurui siekia 68 proc.

„Vidutinis statistinis pilietis eurą laiko politinio stabilumo šaltiniu bei mažos infliacijos šaltiniu“, – sakė ekspertų grupės „Bruegel“ atstovė Maria Demertzis (Marija Demercis).

Dvi rimtos krizės

Euro zona išgyveno dvi rimtas krizes, kurios vos neprivedė prie pinigų sąjungos žlugimo. Bėdos prasidėjo Graikijoje, kai, kilus 2008 metų pasaulinei finansų krizei, šalis vos netapo nemoki. Vėliau ėmė didėti nuogąstavimai, kad smarkiai įsiskolinusios Portugalija ir Airija taip pat gali bankrutuoti. Sunkumų patyrusias euro zonos šalis teko gelbėti, o tai tapo visos Europos solidarumo išbandymu.

Tačiau Graikijos bėdos tuomet nesibaigė. Net po dviejų gelbėjimo programų jos ekonominė padėtis blogėjo ir pernai šalis vos nebuvo gėdingai pašalinta iš euro klubo: euro zonos šalims teko sutiki ir gelbėti Atėnus trečią kartą.

Daugėja euroskeptikų

Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje artėjant rinkimams, euro zonos lyderiai nerimauja dėl kylančių populistinių euroskeptiškai nusiteikusių partijų, kurias paskatino šoką sukėlęs britų sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marn Le Pen) žada, kad pergalės prezidento rinkimuose atveju sieks Prancūzijos išstojimo iš euro zonos ir ES.

Olandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) taip pat kalba apie referendumą dėl Nyderlandų tolesnės narystės ES.

„Ekonomikos požiūriu, manau, kad turėtume mažiau nerimauti dėl euro zonos, nes jis atsigauna. Tačiau nerimą kelia politinis neapibrėžtumas“, – sakė M. Demertzis.