Operacijos, kurios buvo vykdytos per netikras paskyras, buvo susijusios su Jevgenijumi Prigožinu, kuriam JAV yra paskelbusios sankcijų dėl įtakos kampanijos prieš 2016-ųjų rinkimus Jungtinėse Valstijose.

„Per kiekvieną iš šių operacijų buvo sukurti paskyrų tinklai, siekiant suklaidinti kitus apie tai, kas jie yra ir ką jie veikia“, – pranešime sakė „Facebook“ kibernetinio saugumo padalinio vadovas Nathanielis Gleicheris (Natanielis Gleicheris).

„Pasidalijome informacija apie savo išvadas su teisėsauga, politikais ir sektoriaus partneriais“, – pridūrė jis.

Minėtos paskyros buvo sukurtos Rusijoje, o iš jų vykdyta dezinformacijos kampanija buvo nukreipta prieš Madagaskarą, Centrinės Afrikos Respubliką (CAR), Mozambiką, Kongo Demokratinę Respubliką (KDR), Dramblio Kaulo Krantą (DKK), Kamerūną, Sudaną ir Libiją, skelbia „Facebook“.

Šis žingsnis yra naujausios socialinių tinklų milžinės pastangos užkirsti kelią iš užsienio vykdomoms įtakos kampanijoms Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse.

Bendrovė pranešė apie tris atskiras operacijas, nukreiptas prieš „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojus.

Viena iš operacijų vykdyta iš 35 paskyrų ir 53 puslapių ir ji buvo susijusi su CAR, Mozambiku, KDR, DKK ir Kamerūnu.

Šios paskyros ir puslapiai, kurie skelbė pasaulio ir vietos naujienas, įskaitant Rusijos politiką Afrikos atžvilgiu ir kritiką Prancūzijos ir JAV politikai, turėjo apie 475 tūkst. sekėjų ir buvo išleidę 77 tūkst. dolerių reklamai.

Kita operacija, nukreipta į Sudaną, buvo vykdoma iš 20 paskyrų ir 18 puslapių, o kai kurie iš jų skelbėsi esantys naujienų organizacijos.

Trečia operacija buvo nukreipta į Libiją; jos metu iš 15 paskyrų ir 12 puslapių buvo skelbiamos vietos naujienos ir kalbama apie geopolitinius klausimus.

„Nuolat dirbame siekdami aptikti ir sustabdyti tokio pobūdžio veiklą, nes nenorime, kad mūsų paslaugomis būtų naudojamasi manipuliuoti žmonėmis“, – teigė N. Gleicheris.

„Kiekvienu iš šių atvejų šią veiklą vykdę žmonės koordinuodavosi vieni su kitais ir naudojosi netikromis paskyromis, kad pateiktų klaidingą informaciją apie save, o tai buvo pagrindas mums imtis veiksmų“, – pridūrė jis.

Sąsajos su samdinių grupe

Stanfordo universiteto mokslininkai, šiame tyrime dirbę kartu su „Facebook“, sakė, kad bent dalis tų feisbuko paskyrų susijusios su Rusijos privačia saugumo firma „Vagner“. Ji apibūdinama kaip šešėlinė Kremliaus kariuomenė, kurios samdiniai veikia daugelyje karštųjų pasaulio taškų, įskaitant CAR ir Sudaną. Analitikai sako, kad Maskva naudojasi šia privačia bendrove, kad pridengtų savo karinę veiklą tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina.

J. Prigožinui ir kai kuriems jo darbuotojams JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris) praeitais metais paskelbė kaltinimus, vykdydamas tyrimą dėl kišimosi į 2016 metų rinkimus.

Rusijos žiniasklaidos „Putino virėju“ vadinamas verslininkas J. Prigožinas ir jo valdomos bendrovės teikė finansavimą Interneto tyrimų agentūra pavadintai įstaigai, vadinamajam „trolių fabrikui“, iš kurio per netikras socialinių tinklų paskyras buvo platinamos tendencingos žinutės.

Be to, anksčiau buvo skelbta, kad J. Prigožinas finansuoja privačią saugumo firmą „Vagner“.

Stanfordo universiteto Kibernetinės politikos centro pranešime sakoma, kad minėtos operacijos veikiausiai „bent iš dalies yra valstybinio subjekto iniciatyva“, o jose taip pat dalyvavo gimtakalbiai subrangovai arba regione gyvenantys žmonės, siekiant, kad šią veiklą būtų sunkiau aptikti.

„Be gerai žinomų socialinių tinklų platformų, tokių kaip „Twitter“ ir „Facebook“, vykdytojai naudojosi viešomis „WhatsApp“ ir „Telegram“ grupėmis“, – nurodė Stanfordo universiteto komanda.

„Per operaciją naudotasi socialinių tinklų įtraukimo taktikomis, skirtomis užmegzti artimą ryšį su auditorija, įskaitant „Facebook“ tiesiogines transliacijas, „Google Forms“ [apklausas] grįžtamajam ryšiui [gauti] ir konkursus“, – teigiama Stanfordo tyrėjų pranešime.

Pasak tyrėjų, ši operacija tikriausiai yra dalis „Rusijos globalios strategijos, siekiant patvirtinti save geopolitine supervalstybe“, surengta dislokavus sukarintas grupes Libijoje ir CAR.

V. Putinas pernai nustebino Vakarus virtine reikšmingų žingsnių, kurie sustiprino Rusijos įtaką CAR – itin skurdžioje, bet strategiškai svarbioje valstybėje, tradiciškai palaikiusioje artimus ryšius su savo kolonijine valdytoja Prancūzija.

Rusija išsiuntė neturtingoms CAR ginkluotosioms pajėgoms karinių patarėjų, aukšto lygio patarėją prezidentui ir samdinių, kurie užtikrintų jo saugumą, bei pasiūlė tarpininkauti derybose tarp vyriausybės ir šalies sukilėlių grupuočių.