- Parengė Akvilė Jurgelionienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius kelerius metus Miloradas Dodikas tapo tikriausiai prorusiškiausiu politiku ne tik Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet ir visuose Balkanuose. Prieš jį nublanksta net ir Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus ar Serbijos lyderio Aleksandro Vučičiaus simpatijos Kremliui.
Išsklaidyta intriga
Bosniją ir Hercegoviną po spalio pradžioje praūžusių rinkimų apėmė sumaištis, mat kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto abu kandidatai – M.Dodikas ir Jelena Trivič – pareiškė iškovoję pergalę.
Nors ir prireikė perskaičiuoti balsus, intriga netrukus išsisklaidė ir M.Dodikas užsitikrino trečią kadenciją šiame poste.
Kadaise socialdemokratu pasiskelbęs M.Dodikas galiausiai pasirodė esąs aršus nacionalistas, trokštantis Serbų Respublikos atsiskyrimo nuo Bosnijos ir Hercegovinos.
Bosnija tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.
Nuo pat atėjimo į valdžią Serbų Respublikoje 2006 m. M.Dodikas buvo aiškus šios Bosnijos dalies lyderis. Pastaruosius ketverius metus M.Dodikas priklausė trijų narių Prezidiumui ir, kaip teigia Sarajevo universiteto Politikos mokslų fakulteto docentė Hamza Karčič, nuosekliai stengėsi pakenkti Bosnijai, siekdamas ją susilpninti ir vykdyti savo separatistinę darbotvarkę.
Dėl to jis bene vienintelis politinis lyderis pasaulyje, kuris nenuilstamai stengiasi sužlugdyti šalį, kuriai oficialiai vadovauja.
Tik atidėjo planus?
Praėjusių metų pabaigoje M.Dodikas pradėjo procesą, kuris galėjo atvesti prie Serbų Respublikos atsiskyrimo. Jis pats atvirai prisipažino, kad šiam jo planui sutrukdė tik Rusijos karas Ukrainoje. Tiesa, pridūrė, kad tai tik atidėjo planus.
M.Dodiko politika tapo nestabilumo Bosnijoje ir Hercegovinoje ir regione šaltiniu. 2017 m. pradžioje JAV įvedė jam sankcijas – tai reakcija į Serbų Respublikoje M.Dodiko surengtą referendumą dėl sausio 9-osios pažymėjimo „Serbų Respublikos diena“. Tą dieną 1992 m. Bosnijos serbų sukilėliai pradėjo kurti savo nelegalias lygiagrečias institucijas, kurios sukėlė karą ir žiauriu genocidu prasiveržusį smurtą.
Šių metų sausį M.Dodikas sulaukė naujų JAV sankcijų – šįkart už trukdymą įgyvendinti 1995 m. Deitono susitarimus, kurie iš esmės užbaigė kruviną karą.
Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.
Neseniai M.Dodikas ėmėsi veiksmų, kad valstybės kompetencijos būtų iš esmės perduotos būtent Serbų Respublikai. Šiam žingsniui priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuras, prižiūrintis Deitono susitarimų įgyvendinimą.
Galiausiai JAV pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė, balandį taip pat paskelbusi sankcijas šiam veikėjui.
Mokosi iš pavyzdžių
Siekdamas atsiskyrimo, M.Dodikas bando situaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje paversti įšaldytu konfliktu. Stebėdamas panašius konfliktus posovietinėje erdvėje, separatistų lyderis kuria savo paravalstybę.
M.Dodikas puoselėjo vis glaudesnius ryšius su Rusija. Jis atidarė Serbų Respublikos atstovybę Maskvoje, kad galėtų vykdyti oficialios Sarajevo užsienio politikos alternatyviąją versiją.
Per pastarąjį dešimtmetį jis ne kartą lankėsi Rusijoje, o nuo 2014 m., kaip pranešama, su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu susitiko septynis kartus.
Kai vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, M.Dodikas tvirtai stovėjo V.Putino demagogijos pusėje. Skirtingai nei kiti du Bosnijos Prezidiumo nariai Šefikas Džaferovičius ir Željko Komšičius, kurie pasmerkė invaziją, M.Dodikas atkakliai atsisakė tai daryti.
Tiesą sakant, jis atvirai palaikė Rusijos invaziją, teigdamas, kad ji yra pateisinama. Po Maskvos įsiveržimo daugelis Europos politikų vengė Rusijos prezidento, tik ne M.Dodikas – jis su V.Putinu susitiko birželį, o paskui dar ir rugsėjį. Jis taip pat pritarė referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse.
Kiša koją narystei NATO
M.Dodiko posūkis į Rusijos glėbį yra ryškus nukrypimas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigos politikos, kai jis buvo laikomas reformatoriumi ir netgi gyrė konflikte svarbia figūra tapusią tuometę JAV valstybės sekretorę Madeleine'ą Albright.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė. 1998 m. M.Dodikas prisistatė kaip nuosaikusis ir tuo metu Bosnijoje sulaukė tarptautinių pareigūnų, turėjusių didelę įtaką pokarį išgyvenusioje šalyje, palaikymo.
Tačiau jo sugrįžimas į Serbų Respublikos ministro pirmininko postą 2006 m. pažymėjo naujos griežtos linijos separatistinio nacionalizmo eros pradžią.
Šiandien M.Dodikas yra aršiai antivakarietiškas politikas, prieštaraujantis Bosnijos siekiui įstoti į NATO, o tai puikiai dera su Maskvos požiūriu.
Visa tai daugumai provakarietiškų Bosnijos piliečių kelia susirūpinimą.
Neseniai atliktas Tarptautinio respublikonų instituto tyrimas parodė, kad 58 proc. bosnių ir 52 proc. kroatų pasisako už proeuropietišką ir provakarietišką politiką. Šalies stojimą į NATO palaiko 69 proc. bosnių ir 77 proc. kroatų, tačiau tik 8 proc. Bosnijos serbų.
Pastaruosius kelerius metus Rusijos pareigūnai priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuro sprendimams, nesutiko su tarptautinių karo nusikaltimų tribunolų paskelbtais genocido nuosprendžiais ir vis dažniau pasisakė prieš šalies stojimo į NATO siekius.
Rusija palaikė ir M.Dodiką, ir pastaruoju metu griežto tono besilaikantį Bosnijos kroatų politiką Draganą Čovičą. Abu lyderiai sukūrė tvirtą aljansą ir sėkmingai blokuoja valstybės funkcionavimą. Taip jie siekia neleisti šaliai atitikti narystės NATO kriterijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siekdami sumažinti dešiniųjų šansus, iš antrojo Prancūzijos rinkimų turo pasitraukė 200 kandidatų1
Naujienų agentūra AFP antradienį suskaičiavo, kad prieš antrąjį Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų turą iš tolesnės kovos pasitraukė mažiausiai 200 kandidatų. ...
-
Dievo „influenceris“: 15-metis taps pirmuoju tūkstantmečio kartos šventuoju1
Italų paauglys Carlas Acutis (Carlo Acutis), kuris neoficialiai buvo žinomas kaip „Dievo „influenceris“, taps pirmuoju tūkstantmečio kartos šventuoju. ...
-
Norvegijoje sulaikytas vyras, įtariamas šnipinėjimu Kinijai1
Vienas Norvegijos pilietis buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu Kinijai, antradienį pranešė norvegų naujienų agentūra NTB, remdamasi šalies vidaus saugumo agentūros informacija. ...
-
„Airbus“ iš Filipinų „Cebu Air“ gavo 152 orlaivių, 24 mlrd. JAV dolerių vertės užsakymą
Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ iš Filipinų „Cebu Air“, pigių skrydžių bendrovės „Cebu Pacific“ savininkės, gavo 152 orlaivių užsakymą, kurio vertė – 24 mlrd. JAV dolerių. ...
-
Latvija elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių pernai padidino 44 procentais
Latvijos hidroelektrinės, vėjo ir saulės jėgainės per praėjusius metus pagamino 4304 gigavatvalandes (GWh) elektros – 44,3 proc. daugiau nei užpernai, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. ...
-
Viešėdamas Ukrainoje V. Orbanas ragino kuo greičiau sudaryti paliaubas22
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive viešinčiam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui antradienį pareiškė, kad Ukrainai reikia teisingos taikos. ...
-
D. Tuskas: Vokietija bus Europos saugumo lyderė1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Vokietija bus Europos saugumo lyderė, o tai rodo, kad dviejų šalių, kurių santykiai dažnai būdavo labai įtempti, ryšiai šiltėja. ...
-
Naujojo Nyderlandų premjerio misija – suvaldyti migraciją
Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras antradienį prisaikdino buvusį žvalgybos vadovą Dicką Schoofą naujuoju šalies ministru pirmininku. ...
-
Xi Jinpingas atvyko į Kazachstaną valstybinio vizito
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kazachstaną valstybinio vizito, kurio metu jis taip pat dalyvaus susitikime su Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) narėmis. ...
-
Nedarbo lygis euro zonoje gegužę nepakito – 6,4 procento
Vidutinis nedarbas euro zonoje gegužę išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,4 proc., rodo Eurostato antradienį paskelbti duomenys. ...