NATO įsipareigojimai – besąlygiški

NATO įsipareigojimas ginti visas savo sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės yra „besąlygiškas“, nepriklausomai nuo to, kaip jos moka savo įnašus, pareiškė antradienį Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Paklaustas apie JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastabą, kad, jam laimėjus, JAV įsipareigojimai priklausysią nuo pačių NATO narių indėlio, J. Stoltenbergas pabrėžė, pirmiausia, nenorįs veltis į JAV rinkimų kampaniją.

Vis dėlto jis pridūrė: „Esu aiškiai pasakęs, kad NATO (organizacijai) svarbu tai, jog mes nesakome – jei jūs nemokate, tai mes jūsų neginsime“. Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją NATO būstinėje Briuselyje prieš dvi dienas truksiantį Aljanso gynybos ministrų susitikimą.

Pasak J.Stoltenbergo, NATO lyderiai 2014 metais nutarė didinti išlaidas gynybai, atsakant į vis labiau užsispiriančios Rusijos veiksmus. Jei anksčiau buvo apkarpomos išlaidos gynybai, tai nuo 2015-ųjų jos didinamos, pažymėjo jis.

„Tai nėra niekaip susiję su JAV rinkimais“, – pridūrė NATO vadovas.

Apie NATO steigiamosios sutarties 5-ajame straipsnyje nurodytą gynybos įsipareigojimų principą „visi už vieną, ir vienas už visus“ J.Stoltenbergas pasakė, kad jis nepriklauso nuo jokių sąlygų, nes tai efektyvi atgrasymo nuo agresijos priemonė ir užtikrinimas sąjungininkams, tarp jų ir Jungtinėms Valstijoms.

„Norėčiau pabrėžti, kad NATO saugumo garantijos nėra sąlygiškos, jos absoliučios ir besąlygiškos“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis priminė, kad minimas 5-asis straipsnis buvo taikytas tik vieną kartą – po rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose, kai NATO dalyvavo didžiausioje visų laikų karinėje operacijoje Afganistane tuo pagrindu, kad buvo būtina ginti Ameriką.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia karinė galia NATO sistemoje, ir joms tenka du trečdaliai viso Aljanso išlaidų gynybai.

Vašingtonas jau ne vienerius metus spaudžia sąjungininkes skirti daugiau lėšų gynybai, ir, galiausiai, 2014 metais jos sutiko, daugiausia dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje, skirti gynybai du procentus savo šalių BVP.

Liepą D.Trumpas yra pareiškęs, kad, Rusijai užpuolus Baltijos šalis, naujausias NATO nares, Vašingtonas gali dar pasvarstyti, „ar jos įvykdė savo įsipareigojimus mums“, ir tik tuomet nuspręsti imtis jų gelbėti.