Prodemokratinio judėjimo „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD) kartu su teisių gynimo grupėmis ir teisėjų asociacijomis organizuoti protestai įvyko prieš antradienį numatytą posėdį, galintį atverti kelią patraukti atsakomybėn teisėją Igorį Tuleyą (Igorį Tulėją).   

Prokurorai tvirtina, kad I. Tuleya viršijo savo įgaliojimus, kai leido žiniasklaidos atstovams dalyvauti viename iš savo teismo posėdžių, kuriame buvo sprendžiama, ar valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pažeidė taisykles per vieną 2016 metų balsavimą Seime.   

Antradienį bus sprendžiama, ar panaikinti Varšuvos apygardos teismo teisėjo 49 metų I. Tuleyos neliečiamybę. Sprendimą priims vyriausybės paskirta prieštaringai vertinama Drausmės bylų kolegija. Kritikai, tarp jų Europos Sąjunga, sako, kad ši institucija kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.  

Kilus abejonių dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nešališkumo, Europos Teisingumo Teismas (ETT) balandį nurodė Lenkijai sustabdyti šios institucijos veiklą, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

„I. Tuleya yra pirmas teisėjas, galintis netekti savo neliečiamybės ir galiausiai – netgi savo laisvės“, – rašė protestų organizatoriai savo renginio puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Nuo mūsų stipraus pasipriešinimo priklauso, ar kiti politinei valdžiai nepaklūstantys teisėjai... atsidurs teisiamųjų suole už savo nutartis, pilietinį požiūrį ar bendrus pažeidimus, „įrodytus“ per suklastotus teismo procesus“, – rašė jie.   

Protestai su šūkiu „Šiandien Tuleya, rytoj – Tu“ vyko sostinėje Varšuvoje, taip pat Gdanske, Kelcuose, Lodzėje ir Poznanėje. Jų metu buvo paisoma dėl koronaviruso epidemijos galiojančio reikalavimo, kad dalyvių būtų ne daugiau kaip 150.      

„Negalite atimti iš žmonių laisvų teismų“, – sakė I. Tuelya per mitingą prie Aukščiausiojo Teismo rūmų Varšuvoje, miniai skanduojant „Palaikome Igorį“. 

Paramą jam išsakė ir kolegos teisėjai iš Čekijos, Nyderlandų, Turkijos ir kitų šalių.

Drausmės bylų kolegija buvo įsteigta 2017 metais teisėjams drausminti. Ji buvo įsteigta įgyvendinant vieną iš virtinės kontroversiškų teismų sistemos reformų, kurias inicijavo 2015-aisiais į valdžią atėjusi PiS.

PiS tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų. Tuo metu oponentai sako, kad šios reformos kelia grėsmę teisinei valstybei. 

2017 metais Europos Sąjunga dėl šių reformų pradėjo beprecedentę drausminę procedūrą prieš Lenkiją, dėl kurios gali būti įšaldytos jos balsavimo teisės ES institucijose.