Nors prisiminimai apie lenkus, po Rusijos invazijos priėmusius apie milijoną Ukrainos pabėgėlių, išliks gyvi, dvišaliai ryšiai ryškiai atšalo, o tai kelia Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nerimą.

„Lenkijos ir Ukrainos santykiai blogėja, daugiausia dėl (rinkimų) kampanijos“, – sakė analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis).

„Valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pretenduoja į antiukrainietiškai nusiteikusių rinkėjų balsus, kurių taip pat siekia kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, – pridūrė jis.

Pasak analitikų, kyla pavojus, kad PiS paaukos ilgalaikę užsienio politiką dėl trumpalaikės vidaus politikos naudos.

Baimindamasi prarasti rinkėjų balsus provincijoje, vyriausybė rugsėjį pratęsė Ukrainos grūdų importo embargą, todėl Ukraina kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Visgi vėliau Ukraina pranešė, kad jos teisiniai ginčai PPO buvo sustabdyti.

Lenkijos, kuri buvo viena didžiausių Ukrainos ginklų tiekėjų, premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) atsakė, kad apribos ginkluotės tiekimą Kyjivui, nes jai reikia stiprinti savo kariuomenę, nors vėliau teigta, kad jis buvo neteisingai suprastas.

Po to kilo viešas diplomatinis ginčas, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) palygino Ukrainą su skęstančiuoju, kuris rizikuoja įtraukti savo gelbėtojus į vandenį.

Kalbėdamas Jungtinėse Tautose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidariomis ir taip netiesiogiai remia Rusiją.

Lenkija priėmė šias pastabas kaip nukreiptas į Varšuvą ir išsikvietė Ukrainos ambasadorių pareikšti papeikimo.

Lenkai vis skeptiškesni

Lenkijoje šiuo metu gyvena maždaug milijonas ukrainiečių pabėgėlių – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Vokietiją.

Tačiau, remiantis CBOS instituto apklausos duomenimis, palaikymas jiems Lenkijoje sumažėjo nuo 76 proc. liepą iki 65 proc. rugsėjį – žemiausio lygio nuo plataus masto karo pradžios.

„Dalis PiS rinkėjų manė, kad partija yra pernelyg palanki Ukrainai, todėl vyriausybė tai pakeitė (...) nuo tada kilo įtampa dėl grūdų ir ginklų“, – sakė M. Zaborowskis.

Jo teigimu, partija taip pat suprato, kad lenkai vis skeptiškiau vertina santykius su Ukraina.

Kita sociologinių tyrimų bendrovės IBRiS apklausa parodė, kad apie 40 proc. lenkų nepritaria tam, kad ukrainiečiai turėtų daugiau teisių į darbo rinką, sveikatos priežiūrą, švietimą ir socialines paslaugas.

„Karas ir visa teigiama atmosfera, susijusi su pagalba, šiek tiek paslėpė senas problemas, kurios neišnyks – konfliktus dėl praeities ir ekonominių interesų, įskaitant tuos, kurie susiję su būsima Ukrainos naryste ES“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje įsikūrusio analitinio centro ECFR vadovas Piotras Burasas.

„Savotiška išdavystė“

Pasak ekspertų, Ukraina nebelaiko Lenkijos strategine partnere ir dabar yra pakankamai pajėgi, kad galėtų tiesiogiai kalbėtis su ES vadovais.

„Ukrainai nebereikia, kad Varšuva kalbėtųsi su Briuseliu, Berlynu ar kitomis Europos sostinėmis, – sakė P. Burasas. – Kartais jos dalyvavimas (net) duoda priešingą rezultatą, nes Lenkijos pozicijos ES yra silpnos.“

Pasak saugumo ir gynybos eksperto Michalo Baranowskio (Michalo Baranovskio), Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomojo direktoriaus, Varšuva neigiamai vertina šiuos pokyčius Kyjive.

„Kai kurie Lenkijos pareigūnai mano, kad tai buvo tarsi nepavykęs romanas. Jie tai laiko savotiška Kyjivo išdavyste“, – sakė jis AFP.

Anot jo, tai, kad abi pusės nesutaria viešai, taip pat yra didelė problema Jungtinėms Valstijoms, kurioms labai svarbu išlaikyti sąjungininkų vienybę.

„Vašingtono požiūriu, Lenkijos ir Ukrainos aljansas yra labai svarbus regiono saugumui“, – sakė M. Baranowskis.

Savo ruožtu M. Zaborowskis papildė, kad Lenkija praranda galimybę užmegzti strateginę partnerystę su Kyjivu, kuri, jo teigimu, visiems laikams pakeistų Europos saugumo situaciją.

„Po rinkimų gali būti per vėlu grįžti atgal, nes žala jau bus padaryta“, – sakė jis.