Pirmą kartą per 25 metus išrinkę merą demokratą, Niujorko gyventojai nori pasukti nauju keliu. Bet bėgdami nuo vilko jie gali užšokti ant meškos.

Dviejų Niujorkų metafora

Pasaulio sostine savo miestą vadinantys niujorkiečiai nesikuklindami juokauja, kad jų meras yra trečias svarbiausias asmuo pasaulyje – po Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ir JAV prezidento. 25 metus jie balsavo už ūkiškus ir pragmatiškus Didžiosios senosios partijos atstovus – respublikonus. Bet pagaliau Niujorkas subrendo permainoms ir, rinkdamiesi iš Joe Lhotos, kuris žadėjo tęsti pirmtako milijardieriaus Michaelo Bloombergo darbą, ir visiškai kitokią politiką žadėjusio demokrato Billo de Blasio, mero kėdę atidavė pastarajam.

52-ejų visuomeninis advokatas, anksčiau dirbęs prezidento Billo Clintono administracijoje, iki šių rinkimų buvo mažai kam žinomas. Jo gyvenimo aprašymas gana trumpas, savo ankstesniuose darbuose jis nebuvo ryškiai pasižymėjęs, stokoja administravimo ir vadovavimo patirties, todėl kai kam kilo pagrįstų abejonių, ar jis pajėgs vadovauti miestui, kurio 70 mlrd. dolerių metinis biudžetas prilygsta tokių šalių, kaip Ukraina, Izraelis, Iranas arba Argentina, biudžetams.

Tačiau jo socialiniu teisingumu grindžiama politinė programa ir iš Charleso Dickenso pasiskolinta metafora apie du miestus – turtingąjį ir skurdųjį Niujorką – greitai tapo populiari mieste, kur 46 proc. gyventojų balansuoja ties amerikietiškąja skurdo riba. Be to, pasiekti triuškinamą pergalę jam padėjo prezidento Baracko Obamos, Billo ir Hillary Clintonų, ryškių Holivudo žvaigždžių parama.

Nyksta vidurinė klasė

Dauguma Niujorko gyventojų patenkinti tuo, kad miesto baruose ir restoranuose nerūkoma, kad dalis miesto gatvių buvo uždarytos automobiliams ir paliktos pėstiesiems, kad čia galima išsinuomoti dviračių ir važiuoti nubrėžtais dviračių takais. Šviesoforai rodo laiką, likusį iki kito signalo, todėl pagyvenę miestiečiai, dažniau pakliūvantys po automobilių ratais, gali įvertinti, ar spės pereiti gatvę. Jei ne – jie gali palaukti salelėse gatvės viduryje. Taksistai persėdo į ekonomiškesnius hibridinius automobilius, o daugiau nei 3 tūkst. pastatų šildomi ekologiškesniu kuru. Dėl to šiltnamio efektą sukeliančių dujų Niujorkas šiandien išmeta 13 proc. mažiau nei 2005-aisiais.

Už visa tai Niujorko gyventojai gali padėkoti postą paliekančiam M.Bloombergui. Bet apklausos rodo, kad jeigu įstatymai leistų jam kandidatuoti ketvirtai kadencijai, mero kėdės jis vis tiek negautų.

Viena priežasčių yra ta, kad didžioji dalis investicijų buvo skiriama Manhatanui, o augančios kainos išvijo iš ten jaunimą ir mažiau uždirbančius. Vis plačiau vėrėsi turtinė nelygybė. Mieste, kur didžiausias pajamas generuoja ir didžiausius atlyginimus susižeria finansų sektorius, per pastaruosius du dešimtmečius gerokai sumažėjo žmonių, kurie galėtų priskirti save prie vidurinės klasės, o nepriteklių patiriančių gyventojų dalis beveik nepasikeitė.

Smarkiai pabrango būstas ir komunaliniai mokesčiai – maždaug 30 proc. Niujorko gyventojų už būstą priversti atiduoti pusę savo atlyginimo. Prastėjant vidurinės klasės gyvenimo sąlygoms, žmonės pradėjo ieškoti palankesnių. Niujorkas kartu su Los Andželu yra daugiausia gyventojų praradę miestai: nuo 2000 iki 2009 m. jų gyventojus skaičius sumažėjo 3 mln.

Surėmė ietis su policija

B.de Blasio žadėjo paversti Niujorką kitokiu miestu, bet kai kas būgštauja, kad šio politiko užmojai baigsis dar blogiau.

Už jį tikrai nebalsavo Niujorko policininkai, kuriems naujasis miesto vadovas žadėjo etatų mažinimą. Dėl šios ir kitų priežasčių B.de Blasio remia ietis su vienu labiausiai gerbiamų Niujorko žmonių – policijos galva Raymondu Kelly. Galbūt aukšti pasitikėjimo reitingai padės pastarajam išsaugoti postą, bet naujas miesto vadovas tvirtai pasiryžęs atšaukti pirmtako M.Bloombergo įvestą viešojo saugumo programą "Stop & Frisk", kuri leidžia policininkams tiesiog gatvėje sustabdyti, apklausti ir apčiupinėti įtartinus praeivius. Nors praktika rodo, kad dažniausiai pareigūnai trikdo visiškai nekaltus asmenis, ši programa padėjo gerokai sumažinti nusikalstamumą, o Niujorkas buvo pripažintas saugiausiu JAV didmiesčiu. Todėl B.de Blasio priešininkai suskubo internete išplatinti filmuką, kuriame rodoma, kaip jam atėjus į valdžią Didysis Obuolys vėl virsta nusikalstamumo irštva.

B.de Blasio taip pat nepalaikė daugiau nei pusė milijono Niujorko gyventojų, kurie uždirba daugiau nei 500 tūkst. dolerių per metus. Juos naujasis meras žada apkrauti papildomais mokesčiais, o surinktas lėšas skirti ikimokykliniam ugdymui, kad jis taptų nemokamas ir prieinamas visiems. Kritikai skelbia, kad kova su turtuoliais baigsis tuo, jog stambusis verslas tiesiog pasitrauks iš Niujorko.

Komunistinė mokykla

Konservatyviosios pakraipos laikraštis "The New York Post" mero rinkimų išvakarėse buvo paskelbęs antraštę "Atgal į SSRS". Šioje publikacijoje primenama, kad B.de Blasio studijuodamas universitete 1983 m. vyko semtis patirties už Geležinės uždangos – į Lietuvą ir Rusiją, kurios tuo metu kartu buvo SSRS sudėtyje.

Dar po penkerių metų jis nuvyko į pilietinio karo draskomą Nikaragvą teikti humanitarinės pagalbos marksistiniam sandinistų režimui, kurį rėmė Kuba ir SSRS.

Nepaisydamas JAV embargo, po vestuvių su afroamerikiete B.de Blasio medaus mėnesį leido Kuboje.

Už praeities nuotykius nuo kritikų kliuvo ir politiko žmonai Chirlane McCray. Ji yra rašytoja ir politinė aktyvistė, bet dar labiau garsėja kaip viena pirmųjų juodaodžių moterų, viešai paskelbusių apie savo homoseksualumą. 1979 m. mėnesiniame žurnale "Essence" ji paskelbė publikaciją iškalbingu pavadinimu "Aš – lesbietė".

Šiandien B.de Blasio ir Ch.McCray yra normali šeima, auginanti paauglius sūnų ir dukrą. O kritikų strėlės ir kandžios karikatūros netgi išėjo politikui į naudą. Daugiataučio Niujorko rinkėjams patiko, kaip baltaodis vyras gynė savo juodaodę žmoną ir garsiai pareikalavo palikti ją ramybėje: "Ne todėl, kad Ch.McCray pati negali apsiginti – užtikrinu, ji tikrai gali. Bet todėl, kad mane žeidžia pats faktas, jog jie dergia moterį, kuri galėtų būti pavyzdžiu visais atžvilgiais."

Spalvingas ketvertas

Kitaip nei oponento J.Lhotos, kuris slėpė savo šeimą nuo žiniasklaidos, B.de Blasio artimieji aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje. Amerikiečiai, kurių politiniam pasirinkimui šeimos vertybės turi didelę įtaką, greitai susižavėjo spalvingu ketvertu, kuris per susitikimus su rinkėjais demonstravo keistus šokius ir pozavo žurnalo viršeliui apsirengę įmantriais drabužiais.
Bruklino šeima, kuri pakeis Niujorką, – taip komentatoriai praminė de Blasio šeimyną, ir naujajam merui dabar teks įrodyti, kad tai nebuvo tik rinkimų triukas.