Grasinimai karu

Kalbėdamas apie Venesuelą purtančią politinę krizę, D.Trumpas žodžių nesirinko. Per derybas, kurias surengė savo golfo klube Naujajame Džersyje, jis pareiškė, kad karinės intervencijos scenarijus – tikėtinas.

"Mes turime daug variantų Venesuelai, taip pat ir galimą karinį variantą, jeigu prireiktų, – grasino D.Trumpas. – Mes turime ginkluotųjų pajėgų visur pasaulyje labai tolimose vietose, o Venesuela nėra labai toli ir žmonės kenčia, jie žūva."

"Venesueloje – netvarka. Ši netvarka labai pavojinga ir padėtis – labai liūdna", – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Ilgametė nesantaika

Venesuela ir jos politika seniai kelia galvos skausmą Jungtinėms Valstijoms – faktiškai nuo tada, kai šios naftos turtingos Pietų Amerikos valstybės vadovu tapo Hugo Chávezas, paskelbęs apie planus suvienyti Lotynų Amerikos regiono šalis ir įkurti Bolivaro sąjungą – ekonominę, politinę ir karinę bendriją, turėjusią mesti iššūkį Šiaurės dominavimui Pietuose.

Negana to, H.Chávezas buvo vienas iš pačių aktyviausių Vašingtono politikos priešininkų – tiek Lotynų Amerikoje, tiek globalioje erdvėje.

Velionis Velensuelos lyderis palaikė itin šiltus santykius su beveik visais Vašingtono dominavimo nepripažįstančių pasaulio šalių lyderiais: nuo Kubos, Bolivijos iki Irano ar Baltarusijos.

Lotynų Amerika daug kuo primena Vidurio ir Rytų Europą. Abu regionai yra išteklių (žmogiškųjų ir kt.) tiekėjai, atitinkamai Šiaurės Amerikai ir Vakarų Europai. Be to, jie yra rinka šiauriečių ir vakariečių produkcijai. JAV ir Vakarų Europai – svarbu kontroliuoti Amerikos Pietus ir Europos Rytus.

Esminis skirtumas – kitaip nei Vidurio ir Rytų Europoje, išskyrus Rusiją, Lotynų šalyse yra labai gajos antiamerikietiškos nuotaikos.

Daugelis regiono valstybių gyventojų dar prisimena ankstesnes amerikiečių karines intervencijas, taip pat 1983 m. invaziją į Grenadą ar 1989 m. invaziją į Panamą, siekiant nuversti bei sučiupti šalies vadovą Manuelį Noriegą, taip pat Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vaidmenį kruvinuose sukilimuose ir kovas su kairiaisiais partizanais.

Ką jau kalbėti apie nesėkmingus bandymus nuversti Fidelio Castro režimą Kuboje – pavyzdžiui, 1961 m. įvykusi Kiaulių įlankos operacija, ar sėkmingą ir CŽV remtą karinį perversmą Čilėje (1973 m.), kai į valdžią toje šalyje atėjo generolas Augustas Pinochetas.

Pasmerkė Vašingtoną

Dauguma Lotynų Amerikos valstybių kritiškai įvertino D.Trumpo grasinimus Venesuelai. Ištikimos Karakaso sąjungininkės – Bolivija, Kuba, Ekvadoras ir Nikaragva – išreiškė tvirtą palaikymą Venesuelai, jų vyriausybių teigimu, besigrumiančiai su "imperialistiniu priešu".

Venesuela – svarbiausia Kubos ekonominė ir politinė sąjungininkė, o Havana tvirtai palaiko kairiųjų pažiūrų N.Maduro.

Kitos Pietų Amerikos valstybės, nors nepritarė Venesuelos politikai, irgi neigiamai pasisakė apie amerikiečių karinės intervencijos į šią šalį galimybę.

"Smurto ir kitokios panašios galimybės panaudoti jėgą atsisakymas – itin svarbus užtikrinant demokratinio sambūvio pagrindą tiek vietiniu kontekstu, tiek ir tarptautinių santykių srityje", – akcentavo didžiausios Lotynų Amerikos šalies Brazilijos užsienio reikalų ministerija.

"Krizė Venesueloje negali būti išspręsta kariniais veiksmais viduje ar iš išorės", – Brazilijai antrino Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray.

Panašią poziciją išsakė ir Argentinos lyderis Mauricio Macri – anot jo, jėgos panaudojimas nėra tinkamas būdas Venesuelos krizei spręsti.

Nepritarimą JAV prezidento komentarams apie Venesuelą išsakė ir Rusija.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po susitikimo su Bolivijos diplomatijos vadovu Fernando Huanacuni Mamani, pažymėjo, kad Venesuela privalo vidaus nesutarimus išspręsti taikiai, nacionalinio dialogo keliu, be jokio išorinio spaudimo, o bet kokie grasinimai karine intervencija yra nepriimtini.

Tiesa, Rusija, kuriai pačiai buvo paskelbtos naujos JAV sankcijos, neseniai parėmė Vašingtoną Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje, kai buvo svarstomos sankcijos Šiaurės Korėjai.

Gins savo šalį

Venesuela, reaguodama į D.Trumpo grasinimus, pareiškė, kad amerikiečių karinė intervencija į šalį būtų beprotybė.

"Šie pareiškimai yra beprotybės aktas. Tai yra išskirtinio ekstremizmo aktas", – piktinosi Venesuelos kariuomenės generolas Vladimiras Padrino, kuris vadovauja šalies ginkluotosioms pajėgoms.

"Jungtines Valstijas valdo ekstremistinis elitas (...), – pridūrė kariškis. – Aš, būdamas karys, kartu su Venesuelos ginkluotosiomis pajėgomis ir kartu su liaudimi (...), mes visi būsime pirmosiose mūsų brangiosios Venesuelos interesų ir suverenumo gynėjų gretose."

Pentagonas pareiškė, kad nekomentuos D.Trumpo teiginių apie karinę intervenciją į Venesuelą.

Be to, JAV Gynybos departamento atstovai pažymėjo, kad kol kas Baltieji rūmai nepateikė jokių prašymų rengtis karinei intervencijai.

"Jeigu į mus būtų kreiptasi, privalėtume parengti karines priemones, atitinkančias prezidento nurodymą, – aiškino Pentagono atstovas pulkininkas Robas Manningas. – Negaliu spėlioti, kokios jos būtų, nes mūsų nebuvo prašoma parengti kokių nors priemonių."

Išvadino diktatūra

D.Trumpo perspėjimas buvo paskelbtas praėjus dviem dienoms nuo jo administracijos pareiškimo apie skelbiamas naujas sankcijas Venesuelai. Jos taikomos praėjusią savaitę prisaikdintai Nicolás Maduro ištikimų sąjungininkų asamblėjai, kurią Vašingtonas pavadino diktatūra.

Į sankcijas Venesuelos vyriausybė anksčiau reagavo teiginiu, kad Jungtinės Valstijos "apsikvailins prieš visą pasaulį".

N.Maduro Venesuelos Konstitucinę asamblėją neseniai paskelbė aukščiausiąja valdžia – aukštesne už visas vyriausybės institucijas, net jį patį. Venesuelos lyderis teigė, kad asamblėjos darbas, t.y. perrašyti Konstituciją, šaliai grąžins taiką.

Vašingtonas laikosi požiūrio, kad asamblėjos sušaukimas tėra bandymas įtvirtinti N.Muduro valdžią.

Pasipriešinimas N.Maduro naftą eksportuojančioje 30 mln. gyventojų šalyje sustiprėjo per ilgai trukusią ekonominę krizę, dėl kurios kadaise turtingiausioje Lotynų Amerikos valstybėje ėmė trūkti maisto ir kilo hiperinfliacija.

Dėl šios krizės kilo demonstracijų banga, pastaruosius keturis mėnesius kamuojanti Venesuelą. Per susirėmimus tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų žuvo beveik 130 žmonių.

Tiesa, pastarąją savaitę protestai aprimo, nes demonstrantai nusivylė opozicijos nesugebėjimu kažką pakeisti.

Ragina derėtis

JT generalinis sekretorius António Guterresas šią savaitę paragino Venesuelos vyriausybę ir opoziciją vėl susėsti prie derybų stalo ir rasti išeitį iš politinės ir ekonominės krizės.

"Venesuelai reikia politinio sprendimo, paremto dialogu ir kompromisu tarp vyriausybės ir opozicijos", – kalbėjo A.Guterresas.

Jis išreiškė paramą tarptautinėms ir regioninėms pastangoms skatinti tolesnių derybų idėją.

"Tvirtai remiu šias pastangas. Palaikau glaudų ryšį su jais visais ir raginu vyriausybę bei opoziciją vėl pradėti derybas, nes manau, kad vienintelis sprendinys yra politinis sprendinys", – pažymėjo JT vadovas.

"Lotynų Amerika sėkmingai sugebėjo atsikratyti tiek užsienio šalių įsikišimo, tiek autoritarizmo. Ši pamoka yra labai svarbi, siekiant užtikrinti, jog šis palikimas išliktų saugus", – pridūrė A.Guterresas.