Rusų užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad išsiunčia 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“ Rusijoje. Jie turės palikti šalį per dvi savaites.

Maskva apie tokį žingsnį paskelbė, prieš tai išsikvietusi Prancūzijos ambasadorių Pierre'ą Levy (Pjerą Levi) ir pareiškusi jam, kad 41 Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojo išsiuntimas yra „provokuojantis ir nepagrįstas sprendimas“, nurodoma pareiškime.

Vėliau ministerija pranešė, kad 27 Ispanijos ambasados Maskvoje ir Ispanijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai „paskelbti personae non grata". Jie turės išvykti iš Rusijos per septynias dienas.

Ministerija perspėjo Ispanijos ambasadorių Marcosą Gomezą Martinezą (Markosą Gomesą Martinesą), jog rusų diplomatų išsiuntimas iš Madrido „turės neigiamą poveikį Rusijos ir Ispanijos santykiams“.

URM atstovė Marija Zacharova taip pat patvirtino rusų naujienų agentūroms, kad išsiunčiami ir 24 Italijos diplomatai, nors oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nepaskelbta.

Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje savo ruožtu pareiškė, kad Prancūzija „griežtai smerkia“ Maskvos vykdomą jos diplomatų išsiuntimą, o šį Maskvos žingsnį pavadino neturinčiu „jokio teisėto pagrindo“.

Ministerijos teigimu, prancūzų diplomatų darbas Rusijoje „visiškai atitinka Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių“ – tuo metu balandį išsiųstus rusų misijų darbuotojus Paryžius įtarinėjo šnipinėjimu.

„Priešiškas aktas“

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė išsiuntimą kaip „priešišką aktą“, bet pabrėžė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri, „nes būtent jais, jei įmanoma, bus pasiekta taika“ Ukrainoje.

Tvyrant diplomatinei įtampai, Maskvos miesto tarybos deputatai trečiadienį parėmė sprendimą pavadinti anksčiau bevardę teritoriją priešais JAV ambasadą „Donbaso gynėjų aikšte“.

Donbasas yra daugiausia rusakalbis Rytų Ukrainos regionas, kurį Rusija ketina „išvaduoti“ per savo karinę kampaniją kaimyninėje šalyje.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta 2015 metais prie Kremliaus nušauto opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Prasidėjus įsiveržimui, Maskva susidūrė su tarptautinių sankcijų lavina ir augančia izoliacija nuo pasaulio bendruomenės, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pablogėjo iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.