Virš Maskvos Raudonosios aikštės ketvirtadienį riaumojo naikintuvai, o grindiniu riedėjo sunkieji tankai, kai Rusija, minėdama brangiai kainavusios pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, demonstravo savo karinę galią.

Rengti Pergalės dienos karinius paradus pirmasis nusprendė pats Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, kurio vadovaujama šalis Antrajame pasauliniame kare gindama savo teritoriją ir Rytų frontą neteko maždaug 27 mln. žmonių.

Dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas karinių paradų tradicijai suteikė papildomos pompastikos. Patriotinis prezidento užsidegimas yra padėjęs jam pelnyti didelę Rusijos viduriniosios klasės paramą.

Per 13 V.Putino vadovavimo metų Pergalės dienos paradai buvo išplėsti. Dabar juose demonstruojamos sunkiosios tarpžemyninės balistinės raketos ir bombonešiai Tu-95, kurie gali lengvai pasiekti JAV pakrantes.

Tradiciją lydi ir sugrąžinta prosovietinė retorika bei lemiamo Maskvos vaidmens kare, apie kurį V.Putinas užsiminė ir ketvirtadienį, teisinimas.

„Visada prisiminsime, kad būtent Rusija, Sovietų Sąjunga sužlugdė bjaurius, kruvinus, arogantiškus nacių planus ir neleido jiems užvaldyti pasaulio“, - sakė V.Putinas per ceremoniją, kurią transliavo šalies televizijos.

„Mūsų kariai apsaugojo laisvę ir nepriklausomybę, kai negailėdami savęs gynė savo tėvynę, išvadavo Europą ir paskelbė pergalę, kurios didybė gyvuos šimtmečius“, - sakė jis.

Minint 68-ąsias metines pergalės vadinamajame Didžiajame tėvynės kare, 11 tūkst. karių pražygiavo Raudonojoje aikštėje, grojant kariniam orkestrui žygiavo, o Kremliaus sienas puošė didžiuliai transparantai su užrašu „Gegužės 9-oji“.

Maždaug 2 tūkst. veteranų, išdidžiai prisisegusių prie krūtinių savo medalius, po parado dalyvavo specialiame V.Putino priėmime Kremliuje.

V.Putinas su jais išlenkė 100 gramų degtinės - karo metais tiek kasdien gaudavo kareiviai.

Rusijos lyderis, kurio „mačo“ įvaizdis vis pastiprinamas periodiškais pasirodymais per televiziją - tai naikintuvo piloto kabinoje, tai naujuose tankuose, - pristatė 23 trln. rublių (740 mlrd. dolerių arba 1,95 trln. litų) karinių išlaidų planą ateinančiam dešimtmečiui, per kurį bus dislokuota 400 naujų balistinių raketų ir 600 karo lėktuvų.

„Privalome modernizuoti savo gynybos industriją taip pat visapusiškai, kaip tai buvo padaryta 4-ajame dešimtmetyje“, - pernai sakė V.Putinas, paminėdamas baisiausių Stalino politinių represijų metus.

Laisvė valdant V.Putinui nesmerkti Stalino nusikaltimų suteikė naujų bruožų asmenybės kultui, kuris diktavo sovietinį gyvenimą.

Komunistų šalininkų grupė trečiadienį net atidengė šio karo laikų lyderio biustą Sibiro mieste Jakutske.

V.Putino karinis planas daro spaudimą kitiems biudžeto sektoriams ir pasenusioms, sovietinių laikų karinėms gamykloms, kurios nebesugeba dorotis su staigiu naujos kartos ginklų paklausos padidėjimu.

V.Putinas ne kartą reiškė nusivylimą tuo, kad kariškiai kepa produktus, pavyzdžiui, tankus ir ginklų sistemas, kurie atsieina daugiau nei Vakarų šalyse gaminami analogai, tačiau dažnai neišlaiko patikimumo bandymų.

Ketvirtadienį Kremliaus vadovas sakė, jog papildomų karinių išlaidų reikia tam, kad būtų užtikrintas Rusijos, kaip taikos visame pasaulyje garantės, vaidmuo.

„Padarysime visa, ką galime, kad stiprintume saugumą planetoje“, - sakė jis.