Tačiau po pabėgimo L.H.Bashar pateko į vienos Irako ligoninės direktoriaus rankas Havidžos mieste. Šis vyras taip pat prievartavo ir žagino ją bei kelias kitas aukas.

Visgi L.H.Bashar pavyko pabėgti su dviem draugėmis. Pakeliui į Kirkuko miestą vienos jų gyvybę pasiglemžė sprogusi mina, sakė Mirza Dinnayi (Mirza Dinajis), Vokietijos ir Irako pagalbos grupės „Air Bridge Iraq“ įkūrėjas.

M.Dinnayi rūpinasi L.H.Bashar nuo pat jos atvykimo į Vokietiją balandį. Ji pabėgo gyva, tačiau po sprogimo liko baisių nudegimų žymių ant jos veido. Mergina tai pat prarado dešinę akį.

„Genocidas privalo būti pripažintas“

N.Murad sakė, kad slapstydamasi Mosule, paskutinėje IS tvirtovėje Irake, labai bijojo, jog jai niekas nepadės. Vis dėlto galiausiai ją priglaudė viena musulmonų šeima.

„Jie pagamino man islamišką tapatybės kortelę“, – nurodė N.Murad ir pridūrė, kad pasinaudojo šiais dokumentais, kirsdama sieną į Kurdistaną.

2014 metais IS kovotojai surengė masines jezidų žudynes Sindžare. Dėl to dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti ir palikti pažeidžiamą bendruomenę dėl kilusios grėsmės.

JT ekspertai nurodė, kad IS ataka prieš jezidus buvo iš anksto apgalvotas veiksmas, siekiant išnaikinti visą bendruomenę – nusikaltimas, prilygstantis genocidui.

N.Murad sakė, kad per Sindžaro puolimą ji prarado šešis brolius ir motiną.

Gyvendama perkeltųjų asmenų stovykloje Kurdistane mergina susisiekė su jezidų gerovės organizacija „Yazda“. Ši padėjo jai persikelti į Vokietiją ir apsigyventi su savo seserimi.

Savo kalbose ir interviu N.Murad išreiškė gilų nusivylimą tarptautine bendruomene, kuri apleido jezidus ir paliko juos žiaurių nusikaltėlių rankose.

Pasaulio lyderiai nesugebėjo „išgelbėti mūsų nuo šio genocido“,sakė ji AFP, birželį pasakiusi kalbą viename JT Žmogaus teisių tarybos renginyje.

„Kad atgautumėte jezidų pasitikėjimą, teks daug padaryti“, – sakė ji renginyje.

N.Murad taip pat tapo Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro geros valios ambasadore, kurios pareigos – dirbti su prekybos žmonėmis aukomis.

L.J.Bashar savo ruožtu, gyvena su seserimi pietų Vokietijoje ir gydosi patirtus sužeidimus. Dabar ji vėl gali savarankiškai vaikščioti, sakė M.Dinnayi.

Ji svajoja tapti pradinių klasių mokytoja ir likti gyventi Vokietijoje.

„Ji labai stipri, linksma, turinti daug draugų asmenybė, – sakė J.Kizilhanas. – Ji neprarado drąsos ir kovoja dėl išlikimo.“