- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijoje sekmadienį vyks antrasis prezidento rinkimų, kuriuos gaubia didėjančios įtampos su kaimynine Rusija ir besikeičiančios geopolitinės situacijos Europoje fonas, turas, o jame varžysis du patyrę ir daug panašumų turintys politikai.
Konservatyvusis buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir nepriklausomai kandidatuojantis buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos į antrąjį rinkimų turą pateko po sausio pabaigoje vykusio pirmojo balsavimo, kuriame jie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas.
Pirmadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ paskelbta apklausa rodo, kad A. Stubbas turi 54 proc. respondentų palaikymą, o P. Haavisto – 46 procentų.
Naujasis valstybės vadovas, kuris kartu su vyriausybe vadovaus šalies užsienio politikai ir eis vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, labiausiai rūpinsis Suomijos, kaip naujosios NATO narės, vaidmeniu besikeičiančioje Europoje.
„Palyginti su ankstesniais rinkimais, gynybos politika dėl suprantamų priežasčių užima vieną svarbiausių vietų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyriausiasis tyrėjas Matti Pesu (Matis Pesu).
Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.
Tačiau 2022 metų vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą ryšiai pašlijo, o plataus masto karas paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-iųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
Helsinkis teigė, kad Maskva stumia migrantus siekdama destabilizuoti šalį, ir atsakydamas į tai lapkritį uždarė bendrą sieną.
„Tai, kad ką tik įstojome į NATO, turi didelę reikšmę, nes NATO institucijos Suomijoje sukūrimas ir tai, kaip ji atrodys, didžiąja dalimi bus naujojo prezidento užduotis“, – sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarė Theodora Helimaki (Teodora Helimaki).
A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi.
Ji pridūrė, kad iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, A. Stubbas ir P. Haavisto buvo bene labiausiai patyrę užsienio politikos srityje.
Turi panašių idėjų
P. Haavisto ir A. Stubbas, abu buvę užsienio reikalų ministrai, turi panašių idėjų dėl užsienio politikos ir Suomijos narystės NATO rėmimo.
„Rusija šiurkščiai pažeidė visą tarptautinę teisę, užpuolė kitą šalį. Reikia atverti finansinius čiaupus, o vienas iš būdų tai padaryti – panaudoti 300 mlrd. dolerių (278,5 mlrd. eurų) vertės Rusijos turtą užsienyje“, – antradienį vykusiuose debatuose sakė A. Stubbas, atsakydamas į klausimą apie galimybę areštuoti įšaldytą Rusijos turtą.
55 metų vyras į politiką grįžta po to, kai trejus metus dirbo Europos universitetinio instituto Italijoje Florencijos tarpvalstybinio valdymo mokyklos direktoriumi. 2018 metais jis nesėkmingai kandidatavo į Europos Komisijos pirmininko postą.
„Sankcijos Rusijai turėtų būti dar labiau sugriežtintos, Europos Sąjunga turėtų toliau slopinti Rusijos karo ekonomiką ir, žinoma, kai vieną dieną įsivyraus taika, Rusija turėtų sumokėti karo reparacijas už viską, kas buvo sunaikinta“, – kalbėjo P. Haavisto ir pridūrė, kad Rusijos pajamos iš naftos ir dujų galėtų būti skirtos kompensacijoms padengti.
P. Haavisto, vienas iš Suomijos narystės NATO architektų, ministro pareigas ėjo penkiose skirtingose vyriausybėse ir jau trečią kartą siekia prezidento posto.
Šiuolaikiškas prieš tradicinį
Th. Helimaki sakė, kad tarp abiejų politikų yra keletas mažesnių skirtumų, įskaitant požiūrį į tai, ar į Suomiją galima gabenti ir joje saugoti branduolinius ginklus.
P. Haavisto teigė, kad jie neturėtų būti įleidžiami į Suomijos teritoriją, net jei Suomija, kaip NATO narė, turėtų dalyvauti darbo grupėse ir pratybose, susijusiose su Aljanso branduoline politika.
Tuo metu A. Stubbas nurodė, kad Suomija neturėtų iš anksto atmesti jokių NATO branduolinio atgrasymo priemonių.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra didelių skirtumų užsienio politikos atžvilgiu, rinkėjai greičiausiai apsispręs remdamiesi savo politinėmis preferencijomis, sakė M. Pesu.
„Galbūt tai bus labiau dešinės ir kairės pasidalijimas, nors ir tai nėra vienareikšmiška, – teigė jis, pažymėdamas, kad abu yra liberalai tarptautinės politikos požiūriu.
„A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi“, – pridūrė jis.
„A. Stubbas visada buvo tam tikros rūšies šiuolaikiškas politikas ir gana atvirai kalbantis. Kaip politikas jis šiek tiek metė iššūkį tam tikroms normoms, – tęsė mokslininkas. – P. Haavisto yra labiau tradicinis, atsargesnis Suomijos politikas.“
Pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 75 procentus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zelenskis atvyko į Romą derybų su Meloni5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su kitomis sąjungininkėmis Vokietijoje atvyko į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė jo atstovas. ...
-
Šiaurės Prancūzijoje dėl sniego ir ledo žuvo 2 žmonės, 20 sužeista
Šiaurės Prancūzijoje dėl sniego ir ledo žuvo du žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai. ...
-
JAV gynybos sekretorius: Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti2
Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti, ketvirtadienį užbaigdamas Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimą Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas). ...
-
Baltarusijoje nuteistas kalėti ES misijos darbuotojas
Baltarusijos teismas skyrė Europos Sąjungos atstovybės šalyje darbuotojui Mikalajui Chilui ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. ...
-
Pentagono vadovas: JAV jau perdavė Ukrainai 2 mln. sviedinių ir 20 tūkst. raketų
Per beveik trejus metus, praėjusius nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai daugiau kaip 2 mln. artilerijos sviedinių, taip pat apie 20 tūkst. įvairių modifikacijų raketų. ...
-
JAV „prezidentų klubas“ susirinko pagerbti Carterį
Tai pati uždariausia pasaulio bendruomenė, kurios nariai susitinka tik retomis valstybinėmis progomis, tačiau vadinamasis JAV „prezidentų klubas“ ketvirtadienį susibūrė, kad į paskutinę kelionę išlydėtų anapilin iškeliavu...
-
EK pirmininkė: naujasis prezidentas Libanui reiškia vilties akimirką
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pasveikino kariuomenės vado Josepho Aouno (Žozefo Auno) išrinkimą naujuoju Libano prezidentu, pavadinusi tai vilties akimirka karo nuniokotai šaliai....
-
Lenkija Izraelio pareigūnams suteiks galimybę laisvai atvykti į minėjimą Aušvice3
Lenkijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelio pareigūnams, norintiems dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime, suteiks galimybę laisvai atvykti į ceremoniją, nepaisydama i&sca...
-
Scholzas nepritaria Trumpo raginimui išlaidas gynybai didinti iki 5 proc. BVP6
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį išreiškė nepritarimą išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) raginimui NATO narių išlaidas gynybai didinti iki 5 proc. jų bendrojo vida...
-
Rusija pasisakė apie Trumpo teritorines ambicijas1
Rusijos vyriausybė pasisakė apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojus perimti Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę ir paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija. ...