Šiaurės Korėjos branduolinė programa tarptautinei bendruomenei nerimą kelia jau kelis dešimtmečius, tačiau dažnai manoma, kad jie tėra blefas, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologas Inas Didvalis. Jo teigimu, suaktyvėjusi Šiaurės Korėjos retorika susijusi su nestabilumais šalies viduje, todėl naujasis lyderis turi parodyti, kad jo valdžia nekvestionuojama. Be to, ir užsienio valstybės turi neabejoti Šiaurės Korėjos stiprybe. Kita vertus, informacijos trūksta, todėl sunku pasakyti, kiek Šiaurės Korėjos žodžiai atitinka realybę.

Didžioji dalis retorikos – blefas

Teigiama, kad sausį Šiaurės Korėja atliko ketvirtą požeminį branduolinį bandymą. Šalies žiniasklaida pranešė, kad sausio 6 d. išbandytos miniatiūrinės vandenilinės bombos. Dar po mėnesio buvo paleistos ir didelio nuotolio raketos, kurias daugelis laiko užmaskuotu balistinių raketų bandymu. Negana to, didindamas tarptautinę įtampą, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Chong Unas pranešė ir apie naujus branduolinius bandymus.

„Mūsų vandenilinė bomba gerokai stipresnė nei ta, kurią sukūrė buvusi Sovietų Sąjunga, – prieš kelias dienas pranešė valstybinė televizija DPRK. – Jei ši bomba būtų įtaisyta tarpžemyninėje balistinėje raketoje ir nukristų Manhatano rajone, Niujorke, žūtų visi žmones, o miestas sudegtų iki pelenų.“

Tiesa, tai ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis Pchenjano grasinimas.  Šiaurės Korėjos branduolinė programa tarptautinei bendruomenei nerimą kelia jau kelis dešimtmečius. Nuolatinis gyrimasis apie sukonstruotas raketas, įvairios propagandinės nuotraukos (pavyzdžiui, neseniai išplatintose nuotraukose Kim Chong Unas pozuoja prie branduolinės kovinės galvutės) jau seniai nebe naujiena. Specialistai teigia, kad paskutiniais grasinimais jaunas lyderis nori įtikinti ir įrodyti pasauliui, kad jis galingas ir kad jo reikėtų bijoti, be to, branduolinė ginkluotė, vietinės valdžios manymu, reikalinga apsiginti nuo išorinių pavojų, labiausiai – nuo didžiausiu priešu laikomos Amerikos. Tiesa, mokslininkai dažnai abejoja Šiaurės Korėjos pasiekimais, o informaciją patikrinti kartais labai sudėtinga.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologo Ino Didvalio, jei remtumės istorija ir ankstesniais Šiaurės Korėjos grasinimais, nepamatytume nieko nauja – šalis turi naują lyderį, kuris 2011 m. perėmė valdžią iš savo tėvo, tad tiesiog bando įtvirtinti savo pozicijas. „Suaktyvėjusi Šiaurės Korėjos retorika susijusi su tuo, kad šalies viduje yra nestabilumo, todėl naujasis lyderis turi parodyti, kad jo valdžia nekvestionuojama. Be to, ir užsienio valstybės turi neabejoti Šiaurės Korėjos stiprybe“, – pastebi I. Didvalis.

Tačiau, pabrėžia jis, manoma, kad didžioji dalis tos retorikos yra blefavimas, o Šiaurės Korėja tikrai neturi tokių technologijų, kokiomis bando pasigirti. Kita vertus, informacijos trūksta, nes stebėjimai galimi tik iš labai toli, todėl sunku pasakyti, kiek Šiaurės Korėjos žodžiai atitinka realybę.

Spaudimas priklauso nuo Kinijos

Nors dauguma visgi nelinkę tikėti, kad nauji bandymai kelia didelę grėsmę, kai kurie apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad šįkart Šiaurės Korėja kalba rimtai. Vieni teigia, kad nuotraukose Kim Chong Unas stovi ne prie tikros atominės bombos, mat nedėvi jokių apsauginių priemonių ir laiko pridegtą cigaretę. Kiti analizuoja neseniai vykusio parado nuotraukas ir naujas raketas, kurios galėtų patvirtinti ne visus, bet kai kuriuos Pchenjano teiginius.

„Šį kartą skiriasi tai, kad Šiaurės Korėja stengiasi kaip išmanydama parodyti ir įrodyti, kad išties kelia tikrą branduolinę grėsmę. Anksčiau matydavome įvairius bandymus, kurie sukeldavo žemės drebėjimusi ar tam tikrą triukšmą, o dabar Šiaurės Korėja išleido propagandinių vaizdų, kuriuose Kim Chong Unas apžiūri galimą atominę bombą ir stebi, kaip manoma, tarpžemyninės balistinės raketos bandymus“, – teigia Jamesas Pearsonas, „Reuters“ žurnalistas, dirbantis Pietų Korėjoje.

Taip pat teigiama, kad paskutiniai grasinimai įgauna kitokią prasmę ir dėl naujų sankcijų. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba teigia, kad jos – šiuo metu griežčiausios ir yra nukreiptos prieš svarbius Šiaurės Korėjos ekonominius sektorius. Kovo 2 d. priimtas nutarimas draudžia  Pchenjanui eksportuoti  tokius mineralus, kaip auksas ir titanas, svarstoma galimybė uždrausti išvežti ir anglį. Visi šie mineralai sudaro daugiau nei pusę viso Šiaurės Korėjos eksporto. Taip varžomas tarptautinės transporto sistemos, įvairūs finansiniai pavedimai.

Kaip teigia I. Didvalis, sankcijos toli gražu ne pirmos ir šiuo metu vertinamos kaip vienos griežčiausių, bet, kaip stipriai bus spaudžiama Šiaurės Korėja, priklauso nuo Kinijos – pagrindinės Šiaurės Korėjos partnerės ekonominėje srityje ir ideologinės „palaikytojos“: „Jei žiūrėtume į Vakarų poziciją, pamatytume, kad Šiaurės Korėją tarsi norima sužlugdyti [...], o Kinija nori švelnaus, tolygaus spaudimo, kad šalyje vyktų lėtos ir stabilios reformos.“