Garsus azerbaidžaniečių karybos analitikas Agilis Rustamzade portalui kauno.diena.lt teigė suprantantis, kad mažoms šalims, kaip kad Lietuva, efektyvi oro gynyba yra didelis iššūkis, tačiau akivaizdu, kad ji mums būtina, kiek daug bekainuotų. Analitikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad niekur nedingo ir kitos Rusijos keliamos grėsmės, įskaitant ir iššūkius, kuriuos kelia nekaltai atrodanti ekonominė migracija.

Paklaustas apie tai, kaip vertinti drono incidentą Latvijoje, A. Rustamzade teigė, kad skurdi informacija viešojoje erdvėje leidžia iškelti dvi pagrindines versijas. Pirmoji – techninė. „Ukrainiečiai aktyviai naudoja radijoelektroninės kovos (REK) priemones prieš rusų dronus. Tikėtina, kad šis „Shahedas“ buvo paveiktas ukrainiečių REK signalo, „įbrukusio“ jam klaidingas koordinates. Kaip matėme pastaruoju metu, ukrainiečiams tai neblogai sekasi ir dronai gali nuklysti į Gudijos teritoriją ar dar kur nors“, – aiškino ekspertas.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad rusiški dronai jau ne kartą įskrisdavo į Lenkijos ar Rumunijos teritoriją ir sunku pasakyti, ar taip įvykdavo dėl techninių nesklandumų, ar Rusija tai darydavo sąmoningai. Taigi, provokacijos versijos Latvijos atveju nėra kaip įrodyti, bet ir visai atmesti neverta.

Lenkija gali numušinėti dronus pasienio zonoje, kai visiškai aišku, kad jie skrenda į Lenkiją. Tačiau vargu ar galime kalbėti apie dronų numušinėjimą Ukrainoje.

Lenkija jau pasiūlė numušinėti jos sienų link skrendančius dronus ir raketas dar Ukrainos danguje. Tačiau A. Rustamzade abejoja, ar tokią iniciatyvą galėtų palaikyti nuosaikūs ir atsargūs partneriai Vakaruose ir, pirmiausiai, – Vašingtone.

„Lenkijos iniciatyva visiškai suprantama – visos šalys, kurių kaimynystėje vyksta karas, stengiasi padidinti savo saugumą. Be abejo, Lenkija gali numušinėti dronus pasienio zonoje, kai visiškai aišku, kad jie skrenda į Lenkiją. Tačiau vargu ar galime kalbėti apie dronų numušinėjimą Ukrainoje – NATO nepasiryžęs to daryti. Tą patį matėme Rumunijoje, Lenkijoje, o dabar ir pas jus. Kaip bebūtų, jūsų svarbiausias sąjungininkas yra JAV ir nemanau, kad, pavyzdžiui, Lenkija imsis panašių veiksmų be politinio Vašingtono pritarimo“, – komentavo padėtį analitikas.

Agilis Rustamzade/Asmeninio arch. nuotr.

„Pilkoji zona“

Komentuodamas kitas potencialias Rusijos keliamas grėsmes, kauno.diena.lt pašnekovas priminė, kad Rusija seniai nebebijo imtis agresyvių veiksmų, patenkančių į „pilkosios zonos“ kategoriją – informacinis karas, diversijos ir sabotažo aktai – visu tuo Rusija jau kurį laiką užsiima Europos valstybėse.

„Esate tarpinėje būsenoje tarp taikos ir karo. Agresyvių Rusijos veiksmų tikimybė Baltijos šalyse yra didelė. Rusija jau vykdė diversijas Vokietijoje ir kitose šalyse. Būtų naivu manyti, kad neišrdįs to padaryti pas jus, vien todėl, kad esate NATO nariai. O dabar dar ir dronai. Būtent todėl labai rekomenduočiau Lietuvai ir jūsų kaimynėms susitelkti į oro gynybos stiprinimą. Suprantu, kad tai labai brangu, bet tikrovė diktuoja, kad jūs vis tiek privalote stiprinti šį gynybos elementą“, – teigė A. Rustamzade.

Dalis šių žmonių be abejonės gali būti panaudojami rengiant „pilkosios zonos“ operacijas. Visiškai nesuprantu, kodėl jūsų rytinės sienos dar nėra aklinai uždarytos.

Jis išreiškė tam tikrą nuostabą, išgirdęs apie atvykėlių iš Gudijos ir Rusijos skaičių Lietuvoje. Ukrainiečių ekspertai ne kartą pasisakė apie tai, kad dešimtys tūkstančių priešiškų šalių piliečių mūsų teritorijoje yra grėsmė, primindami, kiek rusiškų diversinių grupių slėpėsi Ukrainoje prieš prasidedant didžiajai invazijai. Padėtį tik sunkina aplinkybė, kad Lietuvos saugumo tarnybos neturi pajėgumų suvaldyti šiuos srautus.

A. Rustamzade nebuvo linkęs vertinti migraciją kaip tiesioginę karinę grėsmę, nes šie žmonės neginkluoti šaunamaisiais ginklais, nekalbant jau apie sunkesnę ginkluotę. Tačiau hibridinio karo kontekste tokie migracijos srautai, jo nuomone, vienareiškmiškai kelią pavojų.

„Dalis šių žmonių, be abejonės, gali būti panaudojami rengiant „pilkosios zonos“ operacijas. Visiškai nesuprantu, kodėl jūsų rytinės sienos dar nėra aklinai uždarytos. Sakote, kad migraciją skatina darbo jėgos pristigęs verslas? Atsakymas čia vienareikšmiškas – jokie verslo interesai nėra aukščiau nacionalinio saugumo interesų ir negali būti laikomi svarbesniais aiškios grėsmės akivaizdoje“, – sakė ekspertas.