Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba numušė dvi sparnuotąsias raketas, bet dar dvi pataikė į uostą, o tai kelia grėsmę svarbiam susitarimui, kuris buvo pasiektas po kelis mėnesius trukusių derybų siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad šis smūgis yra Rusijos lyderio Vladimiro Putino „spjūvis į veidą“ Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso tarpininkauto susitarimo atžvilgiu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad smūgiai Odesai rodo, jog Maskva negali tesėti savo pažadų. „Tai įrodo tik viena: kad ir ką Rusija sakytų ir žadėtų, ji ras būdų to nevykdyti“, – teigė jis per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais, sakoma prezidentūros pranešime.

Odesa yra vienas iš trijų sutartyje nurodytų eksporto centrų, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad smūgio metu uoste buvo laikomi grūdai, nors, atrodo, maisto atsargos nukentėjo.

A. Guterresas, penktadienį vadovavęs pasirašymo ceremonijai, „vienareikšmiškai“ pasmerkė išpuolį, sakė jo atstovo pavaduotojas ir paragino visas šalis laikytis susitarimo. „Šių produktų labai reikia norint įveikti pasaulinę maisto krizę ir palengvinti milijonų žmonių, kuriems reikia pagalbos, kančias visame pasaulyje“, – sakė jis.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis dėl smūgių tiesiogiai apkaltino Rusiją. „Ypač smerktina, kad smogta svarbiam grūdų eksporto taikiniui kitą dieną, kai buvo pasirašytas Stambulo susitarimas, ir tai dar kartą parodo, kad Rusija visiškai nepaiso tarptautinės teisės ir įsipareigojimų“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pavadino ataką „visiškai pasibaisėtina“ ir „visiškai nepagrįsta“. Jungtinės Valstijos taip pat „griežtai pasmerkė“ išpuolį, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad tai „kelia rimtų abejonių, kiek galima pasitikėti Rusijos įsipareigojimu vakarykščiam susitarimui“.

Maskva nepateikė jokių oficialių komentarų, bet Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras sakė, kad Rusija neigia įvykdžiusi ataką. „Rusai mums pasakė, kad jie neturi visiškai nieko bendra su šia ataka ir labai atidžiai nagrinėja šią problemą“, – valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė H. Akaras. „Mes ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus pagal vakar pasiektą susitarimą“, – pridūrė jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Regiono gubernatorius Maksimas Marčenka sakė, kad per antskrydžius buvo sužeisti žmonės ir pažeista Odesos uosto infrastruktūra, tačiau sužeistųjų skaičiaus nenurodė.

Pasirašydama susitarimą Ukraina perspėjo, kad „nedelsdama imsis karinio atsako“, jei Rusija pažeis sutartį ir puls jos laivus arba surengs įsiveržimą į jos uostus. V. Zelenskis sakė, kad atsakomybė už susitarimo vykdymą tenka JT, jos kartu su Turkija yra susitarimo garantas.

V. Zelenskio teigimu, pagal susitarimą bus eksportuojama apie 20 milijonų tonų produkcijos iš praėjusių metų ir dabartinio derliaus, Ukrainos grūdų atsargų vertė siekia maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Kremliaus valstybinei žiniasklaidai sakė, kad tikimasi, jog susitarimas pradės veikti „per kelias ateinančias dienas“, nors diplomatai mano, kad grūdų tiekimas pilnu srautu prasidės tik rugpjūčio viduryje.

JAV smerkia „rimtų abejonių“ dėl Rusijos patikimumo keliantį smūgį Odesai

Jungtinės Valstijos šeštadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostui Odesai ir sakė, kad jis „kelia rimtų abejonių“ dėl Rusijos įsipareigojimo atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą.

„Ši ataka kelia rimtų abejonių Rusijos įsipareigojimo dėl... [penktadienį pasiekto] susitarimo patikimumu ir pakerta Jungtinių Tautų, Turkijos ir Ukrainos darbą [siekiant], kad į pasaulio rinkas patektų labai svarbus maistas“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui.

Rusija: Odesos uoste smogta Ukrainos „karinei infrastruktūrai“

Rusų raketos per smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostui Odesai, kuris yra labai svarbus grūdų eksportui, sunaikino ukrainiečių „karinės infrastruktūros“, sekmadienį sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

„Raketos „Kalibr“ per didelio tikslumo smūgį sunaikino karinės infrastruktūros Odesos uoste“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Marija Zacharova, reaguodama į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad po šios atakos dialogas su Maskva tampa vis mažiau pateisinamas.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė, kad per smūgį buvo sužeista kažkiek žmonių ir apgadinta uosto infrastruktūra, bet daugiau detalių nepateikė.

M. Zacharova sakė, kad per smūgį buvo sunaikintas ukrainiečių „patrulinis laivas“.

Rusijos raketų smūgį Odesos uostui, surengtą praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto iš šalies uostų atnaujinimo, pasmerkė Jungtinės Tautos ir Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai. V. Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

Tačiau Turkijos gynybos ministras šeštadienį sakė, jog Maskva neigia smogusi Ukrainos Odesos uostui.

„Rusai mums pasakė, kad jie niekaip nėra susiję su šiais smūgiais ir jie labai kruopščiai nagrinėja šį atvejį“, – sakė Hulusi Akaras (Chulusis Akaras).

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.  

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. JT apskaičiavimu, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

Šiaurės Korėja apkaltino JAV biologiniu karu Ukrainoje

Šiaurės Korėja sekmadienį apkaltino Jungtines Valstijas gaminant biologinius ginklus Ukrainoje, atkartodama Jungtinių Tautų kovą paneigtus Rusijos teiginius.

Vasario mėnesį Maskvos sąjungininkas Pchenjanas pareiškė, kad JAV politika yra „pagrindinė Ukrainos krizės priežastis“, o šį mėnesį oficialiai pripažino du prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje paskelbtus darinius, paskatindamas Kyjivą nutraukti diplomatinius ryšius su Šiaurės Korėja.

Vašingtonas „įkūrė daug biologinių laboratorijų dešimtyse šalių ir regionų, įskaitant Ukrainą, nepaisydamas tarptautinių sutarčių“, sakoma sekmadienį paskelbtame oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime. Jame nurodoma, kad tai „išaiškino“ Rusija.

Maskva kovo mėnesį apkaltino Vašingtoną finansuojant biologinių ginklų tyrimus Ukrainoje, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.

Vašingtonas ir Kyjivas neigė, kad Ukrainoje esama laboratorijų, turinčių gaminti biologinius ginklus. JAV šiuos kaltinimus vadina ženklu, kad Maskva pati gali naudoti tokią taktiką.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu) kovo mėnesį taip pat sakė, kad JT „neturi duomenų apie jokią biologinio ginklo programą Ukrainoje“.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Latvija dėl saugumo tarnybos išvadų neįsileido 59 užsieniečių

 Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Latviją dėl valstybės saugumo tarnybos (VST) išaiškintų grėsmių nacionaliniam saugumui buvo neįleisti 59 užsieniečiai, sakė VST atstovai.

Į Latviją neįleisti 39 Rusijos piliečiai, 14 Baltarusijos piliečių ir šeši asmenys iš kitų šalių.

Anksčiau VST pranešė, kad užsieniečiai, važiuojantys į Latviją iš šalies agresorės Rusijos arba jos artimiausios sąjungininkės Baltarusijos atidžiau tikrinami pasienio kontrolės postuose. Šių patikrinimų tikslas – išaiškinti asmenis, palaikančius Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir galinčius kelti grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui.

Per patikrinimus ypač didelis dėmesys skiriamas užsieniečiams, pavyzdžiui, tarnavusiems Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrose, viešai demonstruojantiems Rusijos agresiją šlovinančius simbolius ar reiškiantiems neigiamą požiūrį  į Latvijos valstybę.

Rusija tvirtina, kad smūgio Odesos uostui taikinys buvo JAV tiekiami ginklai

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos raketų smūgiai Odesos uostui turėjo sunaikinti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus.

Raketos buvo paleistos į laivų remonto infrastruktūrą, sekmadienį pranešė ministerija. Jos teigimu, smūgiai sunaikino Ukrainos karo laivą ir JAV tiekiamų raketų „Harpoon“ sandėlį. Naudodama tokias raketas, Ukrainos kariuomenė padarė didelių nuostolių Rusijos kariniam jūrų laivynui.

Per atakas taip pat smogta infrastruktūros objektams, skirtiems remontuoti ir modernizuoti Ukrainos karinio jūrų laivyno pajėgas, sakoma ministerijos pranešime.

Pareigūnas: iki rugsėjo Ukrainos Chersono sritis bus išvaduota nuo Rusijos

Ukrainos pareigūnas sekmadienį pareiškė, kad šalies pietinis Chersono regionas, atitekęs Rusijos kariuomenei invazijos pradžioje vasario mėnesį, iki rugsėjo bus Kyjivo pajėgų atkovotas.

„Galime sakyti, kad iki rugsėjo Chersono sritis tikrai bus išlaisvinta, o visi okupantų planai žlugs“, – interviu Ukrainos televizijai sakė Chersono srities vadovo padėjėjas Serhijus Chlanas.

Vokietijos prezidentas: V. Putinas kariauja su Europos vienybe

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

„Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste.

„Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Tačiau šių vertybių gynimas taip pat reiškia pasirengimą „priimti reikšmingus nepatogumus“, įspėjo F.-W. Steinmeieris, bet plačiau nekomentavo.

„Ar mes tam pasirengę? Mums visiems iškilęs šis klausimas – šiandien ir artimiausiomis dienomis, savaitėmis bei mėnesiais“, – sakė prezidentas.

„Rusija ne tik abejoja sienomis, ne tik okupuoja nepriklausomos ir suverenios kaimyninės valstybės teritorijas, ji net ginčija Ukrainos valstybingumą“, – pridūrė jis.