„Rusija Ukrainoje išbando viską, kas gali būti panaudota prieš kitas Europos šalis, – vėlai trečiadienį savo vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai prasidėjo dujų karais ir baigėsi plataus masto invazija, raketų teroru ir sudegintais Ukrainos miestais“.

Ukraina turi nugalėti Rusiją dar ir dėl to, kad kitos šalys būtų saugios, sakė V. Zelenskis. „Kuo greičiau tai įvyks, tuo mažiau žalos ir kančių patirs visos Europos šeimos, visos Europos šalys“.

Ukrainos vadovas taip pat dar kartą padėkojo už HIMARS daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, kuriuos suteikė JAV praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo karo pradžios. Drauge jis reikalavo oro gynybos sistemų. Jau yra susitarimų su tarptautiniais partneriais, tačiau, atsižvelgiant į Rusijos atakas, reikalingas „visiškai kitoks greitis ir visiškai kitoks apsaugos lygis“, – sakė V. Zelenskis.

Tai prasidėjo dujų karais ir baigėsi plataus masto invazija, raketų teroru ir sudegintais Ukrainos miestais.

Atmetė V. Zelenskio prašymą

Pietų Amerikos prekybos blokas MERCOSUR atmetė Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymą kreiptis per artėjantį jo viršūnių susitikimą, trečiadienį pranešė rengėjas Paragvajus.

Bloko narės Argentina, Brazilija, Urugvajus ir Paragvajus nesugebėjo susitarti dėl V. Zelenskio prašymo, praėjusią savaitę pateikto priimančiajai šaliai, sakė užsienio reikalų viceministras Raulis Cano, bet neatskleidė, kurios valstybės tam prieštaravo.

Po Rusijos invazijos į jo šalį vasario mėnesį V. Zelenskis kalbėjo keliuose nacionaliniuose parlamentuose, taip pat regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant NATO, Didįjį septynetą (G7), Pasaulio ekonomikos forumą, Jungtines Tautas ir net Kanų kino festivalį.

Praėjusią savaitę Ukrainos lyderis kalbėjosi su Paragvajaus prezidentu Mario Abdo Benitezu ir prašė leisti jam kalbėti per ketvirtadienį vyksiantį MERCOSUR šalių viršūnių susitikimą. „Sutarimo nebuvo“, – sakė R. Cano ir pridūrė, kad sprendimas perduotas Kyjivui.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, kurio dalyvavimas viršūnių susitikime nepatvirtintas, pareiškė, kad jo šalis išliks „neutrali“ dėl Rusijos karo su Ukraina. Vasarį, likus kelioms dienoms iki invazijos, jis buvo nuvykęs į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Praėjusį mėnesį J. Bolsonaro sakė gavęs V. Putino patikinimą, kad Rusija ir toliau tieks taip reikalingas trąšas Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei. Praėjusią savaitę Brazilija pareiškė, kad iš Rusijos pirks tiek dyzelino, kiek galės, nepaisydama tarptautinių sankcijų Maskvai.

Vasario pradžioje Maskvoje taip pat lankėsi Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas. Vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją,  A. Fernandezas tviteryje paragino „visas šalis“ „nenaudoti karinės jėgos“. „Raginame Rusijos Federaciją nutraukti veiksmus, kurių imtasi, ir visoms susijusioms šalims grįžti prie dialogo stalo“, – tuomet sakė jis.

Brazilija ir Argentina vasario 25 d. nepasirašė karą smerkiančios Amerikos valstybių organizacijos (OAS) rezoliucijos, tai padarė Urugvajus ir Paragvajus.

1991 m. įkurtas MERCOSUR atstovauja maždaug 300 mln. žmonių rinką, kurios teritorija yra beveik 14,8 mln. kvadratinių kilometrų. Blokas taiko bendrus muitus importui iš užsienio.

CŽV vadovas: Rusijos karas Ukrainoje neprivers Kinijos atsisakyti planų užimti Taivaną

Kinija atrodo pasiryžusi panaudoti jėgą prieš Taivaną, o Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti, trečiadienį pareiškė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas.

Kalbėdamas Aspeno saugumo forume CŽV direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) sakė, kad karas Ukrainoje parodė Kinijai, jog „neturint triuškinamo pajėgų pranašumo greitų ir lemiamų pergalių neiškovojama“.

Pareigūnas nesureikšmino spėlionių, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) gali įsakyti pulti Taivaną po vėliau šiais metais vyksiančio svarbaus Komunistų partijos suvažiavimo, bet pažymėjo, kad rizika „tampa didesnė, kaip mums atrodo, judant toliau per šį dešimtmetį“.

„Nenuvertinčiau prezidento Xi ryžto užtikrinti Kinijos kontrolę“ autonominiam Taivanui, kalbėjo B. Burnsas.

CŽV vadovas sakė, kad Kinija „sunerimo“ stebėdama jau penkis mėnesius besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, kurį jis apibūdino kaip prezidento Vladimiro Putino „strateginę nesėkmę“, nes Kremlius tikėjosi, kad Kyjivo vyriausybė bus nuversta per savaitę.

„Mums atrodo, kad tai tikriausiai mažiau veikia klausimą, ar Kinijos vadovybė gali per kelerius tolesnius metus pasirinkti panaudoti jėgą kontrolei Taivane perimti, ir labiau – kaip ir kada jie tai padarytų“, – teigė B. Burnsas.

„Įtariu, kad pamoka, kurią gavo Kinijos vadovybė ir kariuomenė – jog reikia sukaupti triuškinamai pranašesnes pajėgas, jeigu ketinate svarstyti [tokį pasirinkimą] ateityje“, – pridūrė jis.

Kinija taip pat tikriausiai pasimokė, kad būtina „kontroliuoti informacinę erdvę“ ir „daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo potencialių sankcijų“, – ČŽV vadovas sakė duodamas tiesioginį interviu televizijos „NBC News“ korespondentui Andreai Mitchellui (Andrėjai Mičelui).

B. Burnsas pakartojo ankstesnius JAV vertinimus, kad Pekinas veikiausiai neteikia Rusijai karinės paramos, nors žodžiais palaiko Maskvą.

Pasak jo, Kinija dabar perka daugiau Rusijos energijos išteklių, bet atrodo veikianti atsargiai, kad neužsitrauktų Vakarų sankcijų.

„Taikus suvienijimas“

Kinijos komunistų įveiktos nacionalistų pajėgos 1949 metais pabėgo į Taivaną, pralaimėjusios pilietinį karą šalies žemyninėje dalyje. Ilgainiui sala tapo klestinčia demokratija ir viena iš pasaulinių technologijų sektoriaus lyderių, bet Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija.

Prieš B. Burnsą pasisakęs Uoliniuose kalnuose vykstančiame forume Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas (Čin Gangas) teigė, kad Pekinas pirmenybę tebeteikia „taikiam suvienijimui“.

Tačiau jis kaltino Jungtines Valstija remiant nepriklausomybės šalininkų jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pabrėžia salos savarankiškumą.

„Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo“, – sakė Qin Gangas.

Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo.

Tačiau JAV „silpnina ir daro miglotą“ savo oficialiai deklaruojamą poziciją, kad Vašingtonas pripažįsta tik Pekiną, pridūrė ambasadorius.

„Tik griežtai laikydamiesi „Vienos Kinijos“ politikos, tik ranka rankon varžydami Taivano nepriklausomybę ir jai priešindamiesi galime pasiekti taikų suvienijimą“, – aiškino kinų diplomatas.

Nacionalistams pralaimėjus pilietinį karą Vašingtonas tebelaikė jų vyriausybę Taivane teisėta Kinijos vyriausybe. Padėtis pasikeitė 1979 metais, kai JAV oficialiai pripažino Pekiną, bet Kongresas priėmė įstatymą, įpareigojantį aprūpinti Taibėjų ginkluote, kad sala būtų pajėgi apsiginti.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) gegužę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios panaudoti jėgą Taivanui apginti nuo Kinijos puolimo. Atrodė, kad šis pareiškimas nutraukė daug metų Jungtinių Valstijų sąmoningai palaikytą neapibrėžtumą, ar Vašingtonas imtųsi karinių priemonių invazijos į Taivaną atveju, bet Baltieji rūmai skubiai paskelbė, kad JAV pozicija išlieka nepakitusi.

Trečiadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tikisi pasikalbėti su Xi Jinpingu „per ateinančias 10 dienų“.

Taivaną pastaruoju metu aplankė kelios JAV delegacijos, bet Pekinas neseniai perspėjo atsisakyti planų į salą nuvykti Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuri yra trečias asmuo eilėje perimti prezidento įgaliojimus.

CŽA: Rusijos žmogiškieji karo Ukrainoje nuostoliai siekia maždaug 15 tūkst.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) skaičiuoja, kad Rusijos žmogiškieji karo Ukrainoje nuostoliai šiuo metu siekia maždaug 15 tūkst., praneša agentūra „The Guardian“.

„Naujausiais JAV žvalgybos duomenimis, iki šiol žuvo apie 15 tūkst., o sužeista dar maždaug tris kartus daugiau (Rusijos karių)“, – kalbėdamas Kolorado valstijos Aspeno mieste vykusiame saugumo forume, teigė CŽA vadovas W. Burnsas.

„Nuostolių patyrė ir ukrainiečiai – nors jie greičiausiai kiek mažesni, tačiau vis vien reikšmingi“, – pridūrė W. Burnsas.

Rusija net ir taikos metu savo karių mirtis laiko valstybės paslaptimi ir duomenų apie savo nuostolius Ukrainoje neatnaujina jau kelis mėnesius. Pastarąjį kartą Maskva apie prarastus karius kalbėjo kovo 25 d. ir tada teigė, kad iki tol buvo netekusi 1 351 kario. Ukraina taip pat yra paskelbusi, kad neviešins savo nuostolių, tačiau Kyjivas birželį užsiminė, jog per parą netenka maždaug 100–200 karių.

Karas Ukrainoje jau pražudė 358 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 358 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeistas dar 681 vaikas.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

JAV generolas: Donbasas dar neprarastas

JAV Generalinio štabo viršininkas generolas Markas Milley trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos Donbaso sritis dar neprarasta Rusijos kariuomenei, praneša agentūra „Reuters“.

„Ne, jis (Donbasas) dar neprarastas“, – spaudos konferencijoje teigė M. Milley, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje dabar nebeapsiriboja tik Donbaso sritimi.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė Charkivą, žuvo du žmonės

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Charkivo miestą, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Charkivo srities gubernatoriumi Olehu Synehubovu.

Pasak O. Synehubovo, atakos metu žuvo du žmonės ir dar 19 sužeista. Keturių asmenų būklė sunki.

Dar trečiadienį per miesto apšaudymą žuvo 13-metis paauglys. Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje užfiksuotas prie kūno klūpintis ir jo ranką laikantis paauglio tėvas.

Rusijos raketų atakos Vinycioje aukų padaugėjo iki 26

Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų padaugėjo iki 26, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Vinycios srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Borzovu.

„26 žuvusieji... Ligoninėje mirė 20-metė Olha Lysenko. Liepos 14-ąją, 10 val. 40 min. ji buvo Peremohy aikštėje. Ji buvo pakeliui namo po apsilankymo pas odontologą. Per ataką ji nudegė 98 proc. savo kūno“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Borzovas.

„Ukrinform“ primena, kad Rusijos karinės pajėgos liepos 14 d. smūgiavo Vinyciai. Į miestą buvo paleistos trys sparnuotosios raketos „Kalibr“. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai statiniai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša Chersone sunaikinusios dar šešis Rusijos amunicijos sandėlius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikinai okupuotoje Chersono srityje sunaikino dar kelis Rusijos kariuomenei priklausančius amunicijos sandėlius, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadove Natalija Humeniuk.

Pasak N. Humeniuk, per pastarąją parą Chersone sunaikinti iš viso šeši amunicijos sandėliai.

Nors CNN negali patikrinti šių pranešimų, transliuotojas prieš tai yra patvirtinęs kelis ukrainiečių smūgius taikiniams Chersone, Beryslave ir Kachovkoje.

ES patvirtino papildomas sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad „sustiprintos, pratęstos ES sankcijos Kremliui“ siunčia „Maskvai stiprų signalą: mes toliau darysime didelį spaudimą, kiek to reikės“.

Sankcijų detalės dar nėra aiškios, nes jos dar nebuvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Bendrijos pareigūnai šią savaitę siekė sugriežtinti sankcijų Rusijai paketą ir ieškojo galimybių įtraukti draudimą importuoti auksą, vildamiesi, kad šios priemonės pagaliau pradės daryti reikšmingą poveikį Rusijos ryžtui tęsti karą Ukrainoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį sakė, kad šiuo metu „svarbiausias dalykas yra draudimas rusiškam auksui“, kuris yra daugiausiai pajamų Maskvai atnešanti prekė, neskaitant energijos išteklių.

Praeitą mėnesį Didžiojo septyneto (G-7) šalys jau įsipareigojo įvesti aukso importo draudimą, argumentuodamos, kad Rusija naudojo savo aukso atsargas valiutai sustiprinti ir tokiu būdu išvengti skaudžiausių padarinių jos ekonomikai dėl virtinės sankcijų, įvestų Maskvai dėl vasario 24 dieną pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

Be naujų suvaržymų Rusijai, ES taip pat nusprendė skirti papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai.

Turkija optimistiškai vertina tikimybę susitarti su Rusija dėl grūdų

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą.

Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti. 

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų. 

Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Praėjusią savaitę Stambule vykusiose pirmosiose nuo kovo mėnesio tiesioginėse kariaujančių šalių delegacijų derybose, kuriose taip pat dalyvavo Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai, buvo parengtas pirminis susitarimo dėl išeities iš aklavietės projektas.

Planuota, kad šią savaitę šalys dar kartą susitiks ir galbūt oficialiai pasirašys susitarimą. Tačiau iki ketvirtadienio naujas susitikimas nebuvo paskirtas, o nauji Maskvos reikalavimai pakurstė abejones dėl greito susitarimo perspektyvų.

„Turime vilties dėl grūdų, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas per televiziją transliuotame interviu. – Tikimės artimiausiomis dienomis pranešti gerų naujienų.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, jog tikisi, kad bet koks susitarimas apims ir rusiškų grūdų eksporto apribojimų panaikinimą.

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. 

Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.

M. Cavusoglu sakė suprantąs V. Putino susirūpinimą.

„Kai išspręsime šį klausimą, bus atvertas kelias ne tik ukrainietiškų grūdų ir saulėgrąžų aliejaus, bet ir rusiškų produktų eksportui“, – sakė jis.

„Net jei šių rusiškų produktų nepaveikė sankcijos, esama kliūčių, susijusių su jūrų transportu, draudimu ir bankų sistema“, – kalbėjo M. Cavusoglu.

„Jungtinės Valstijos ir ES pažadėjo jas pašalinti, – sakė ministras. – Aš nusiteikęs optimistiškai.“

Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.

Kremlius: dujų tiekimo problemas lemia ES taikomos sankcijos

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“.

„Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas.

Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

V. Putinas yra sakęs, kad dujotiekis „Nord Stream 1“ atnaujins veikimą, bet pridūrė, kad tiekimas bus ribotas, kol bus išspręstas ginčas dėl tam tikrų sankcijų elementų.

JK pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų

Jungtinė Karalystė (JK) Ukrainai nusiųs daugybę artilerijos pabūklų ir dar per 1,6 tūkst. prieštankinių ginklų, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi britų gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Be naujausios ginkluotės, JK Ukrainai jau yra skyrusi karinės paramos už kelis milijardus svarų.

Kyjivas vis desperatiškai prašo daugiau vakarietiškų ginklų, argumentuodamas, kad be pažangios ginkluotės negalės atremti Rusijos puolimo.

Kremlius paneigė gandus apie V. Putino sveikatą

Kremlius ketvirtadienį paneigė gandus, kad Rusijos prezidentas V. Putinas sunkiai serga, ir pareiškė, jog valstybės vadovas sveikata nesiskundžia, praneša agentūra „Reuters“.

„Su jo sveikata viskas gerai, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Ukrainiečių, amerikiečių ir britų informacijos specialistai pastaraisiais mėnesiais skleidžia įvairias melagienas apie prezidento sveikatos būklę, tačiau tai yra tik pramanai.“

Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad antradienį per vizitą Irane lengvai peršalo. „Vakar Teherane buvo labai karšta, 38 laipsniai Celsijaus, ir ten esantys oro kondicionieriai veikė labai dideliu stiprumu“, – teigė 69-erių prezidentas.

Pastaruoju metu vis dažniau aptarinėjama Kremliaus šeimininko sveikatos būklė. Visuomenėje sklinda įvairios teorijos apie galimas jo diagnozes, įskaitant vėžį ir Parkinsono ligą. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. V. Putinas dažnai rodosi viešumoje ir dirba nepakitusiu tvarkaraščiu.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas trečiadienį viename saugumo forume sulaukė klausimo šia tema. Jis pareiškė, kad V. Putinas netgi yra „pernelyg sveikas“.

Kremlius: Rusija nori likti energetinio saugumo Europoje garantu

Atnaujinus dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu į Vokietiją, Kremlius pabrėžė, kad Rusija nori likti energetinio saugumo Europoje garantu. Prezidentas Vladimiras Putinas visad akcentavo, kad valstybinis koncernas „Gazprom“ vykdo visus įsipareigojimus, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas.

„O bet kokie su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl Europos Sąjungos įvestų ribojimų. Jie neleidžia atlikti įrangos remonto“, - pridūrė S. Peskovas, turėdamas omenyje sankcijas Rusijai.

„Gazprom“ pastaruoju metu kelis kartus kritikavo, kad „Siemens Energy“ bendrovė negrąžina Kanadoje sutaisytos dujų turbinos, reikalingos „Nord Stream 1“ eksploatacijai. Po Vokietijos vyriausybės prašymų Kanados vyriausybė, nepaisant sankcijų Rusijai, galiausiai sutiko ją perduoti. Tačiau kur turbina šiuo metu yra, neaišku. Todėl dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu ketvirtadienį vėl atnaujintas tik 40 proc. pajėgumu – kaip jau prieš prasidedant techninės profilaktikos darbams.

Kremliaus atstovas šiame kontekste atmetė ir kaltinimus, kad Rusija ieško dingsties ateityje dirbtinai mažinti dujų tiekimo apimtis. Yra objektyvių techninių priežasčių, kurias užfiksavo ir „Siemens“, – sakė D. Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įspėjo, kad tiekiamų dujų kiekis gali būti dar labiau sumažintas – iki 20 proc. arba 33 mln. kubinių metrų per dieną, jei turbina iki kitos savaitės nebus įmontuota. Tada reikės remontuoti kitą įrenginį, sakė V. Putinas.

„Praėjusiomis dienomis girdime daug priekaištų. ES atstovai kaltina Rusiją, kad ji naudoja dujas šantažui, kaip politinio spaudimo priemonę, - sakė D. Peskovas. – Tačiau tai visiškai nepagrįsti tvirtinimai, mes juos kategoriškai atmetama“. „Gazprom“ esą nori vykdyti savo įsipareigojimus. „Rusija, kaip energijos išteklių tiekėja, yra labai svarbus ir reikalingas Europos energetinio saugumo veiksnys“, – pažymėjo D. Peskovas.

M. Podoliakas: karas gali baigtis tik sąlygas diktuojant Ukrainai

Rusijos karas Ukrainoje gali baigtis tik tada, jei sąlygas diktuos Ukraina. Kitaip tariant, tai reiškia, kad įsibrovėliai turėtų palikti visą siaubiamos šalies teritoriją, rašo UNIAN.

Tai per pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas. „Jokiu kitu būdu Rusijos karas Ukrainoje negali baigtis kaip tik Ukrainos sąlygomis. O tai reiškia, kad Rusija turi palikti visą Ukrainos teritoriją. Visa Ukrainos teritorija turi būti ukrainietiška ir tik ukrainietiška“, – sakė jis.

M. Podoliako teigimu, jokie rusų karių pseudoreferendumai okupuotose teritorijose karinių operacijų nesustabdys.

Vengrų URM vadovas vyksta į Maskvą aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį vyks į Maskvą savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų, pranešė Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

„Fidesz“ pareiškime priduriama, kad P. Szijjarto „derėsis“ dėl šio klausimo Maskvoje.

P. Szijjarto susitiks su Rusijos ministro pirmininko pavaduotojais Aleksandru Novaku ir Denisu Manturovu, taip pat su rusų diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Kiek vėliau P. Szijjarto socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atvyko į Rusiją iš anksto neskelbto vizito.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Charkivo miestą, žuvo du žmonės

Rusijai ketvirtadienį apšaudžius tankiai apgyvendintą antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto rajoną, žuvo du žmonės ir mažiausiai 21 asmuo buvo sužeistas, pranešė pareigūnai ir įvykio vietoje buvę liudininkai.

Šiaurės rytinio Charkivo miesto policija pranešė, kad kasetinės bombos pataikė į Barabašovo turgų, kuriame naujienų agentūros AP žurnalistai matė moterį, verkiančią prie žuvusio vyro kūno.

Vietos pareigūnai teigė, kad per apšaudymą taip pat nukentėjo autobusų stotelė, sporto salė ir gyvenamasis namas.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad ankstyvą ketvirtadienį surengti išpuoliai buvo nukreipti į vieną iš labiausiai apgyvendintų miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, rajonų.

„Rusijos kariuomenė beatodairiškai apšaudo Charkivą, taikius gyvenamuosius rajonus, žūsta civiliai gyventojai, – sakė I. Terechovas. – Būkite atsargūs!“

Policijos teiginio, kad į Barabašovo turgų pataikė kasetinės bombos, neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad keturi žmonės yra sunkios būklės, be to, per apšaudymą buvo sužeistas vaikas. Pasak jo, Rusijos pajėgos taip pat apšaudė rajone esančius kviečių laukus ir juos padegė.

S. Lavrovas: Rusija „apsvarstys“ Vengrijos prašymą parduoti daugiau dujų

Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

„Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).

„Labai vertinu mūsų santykius. Šiandieninės mūsų diskusijos patvirtina, kad jie yra ilgalaikiai ir strateginiai. Ir mes juos plėtosime visais įmanomais būdais“, – sakė S. Lavrovas.

Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ anksčiau ketvirtadienį pranešė apie iš anksto neskelbtą P. Szijjarto vizitą į Rusijos sostinę savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

Rusijos pajėgos apšaudė teritorijas Pietų ir Rytų Ukrainoje

Rusijos pajėgos skelbia apšaudžiusios taikinius Pietų ir Rytų Ukrainoje. Mykolajivo ir Donecko srityse per 24 valandas smogta iš viso devynioms vadavietėms, ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, sunaikinti šeši ginklų sandėliai ir naikintuvas, numuštas vienas sraigtasparnis. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas, be to, kalbėjo apie daugiau kaip 600 kovotojų, kurie praėjusį šeštadienį buvo nukauti per oro antskrydį Pietų Ukrainos Odesos srityje. Tarp jų yra 120 užsienio samdinių, sakė jis. Ukrainos pusė to nepatvirtino.

A. Lukašenka: Vakarai pakurstė karą Ukrainoje

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, neva Vakarai norėjo pradėti konfliktą su Rusija ir pakurstė dabartinį karą Ukrainoje.

„Jūs pakurstėte šį karą. Jūs pakurstėte šį karą ir jį tęsiate“, – AFP tvirtino A. Lukašenka.

„Mes suprantame priežastis, dėl kurių kilo šis karas, – pridūrė ginčijamas prezidentas. – Jei Rusija nebūtų jūsų, NATO narių, aplenkusi, jūs būtumėte sudavusios jai smūgį.“

Kremlius: ES įvedinėja sankcijas „su pavydėtinu atkaklumu“

Kremlius stebisi, kaip „atkakliai“ Europos Sąjunga (ES) įvedinėja sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau neigia jų poveikį. Žurnalistų paklaustas, ar sankcijų spaudimas Rusijai šiek tiek slopsta, Kremliaus atstovas D. Peskovas ketvirtadienį sakė:

„Ne, tokio įspūdžio nėra“. Kartu jis pridūrė: „Iki šiol ES su pavydėtinu atkaklumu stengiasi įvesti vis naujas sankcijas, nors akivaizdu, kad jokios sankcijos – net griežčiausios – jokioje pasaulio dalyje niekad neprivertė šalių (...) kaips nors pakeisti savo poziciją“.

„Mes matome, kad Europos Sąjunga maniakiškai laikosi sankcijų, kurios kenkia jų pačių interesams“, - pažymėjo D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Maskva vis pabrėžia, kad Vakarų paskelbtų sankcijų padariniai žmonėms Vakaruose yra daug didesni nei rusams. V. Putinas neseniai pasišaipė iš europiečiams dalijamų patarimų, kaip taupyti energiją.

Ketvirtadienį turi įsigalioti jau septintasis ES sankcijų Rusijai paketas. Jis numato rusiško aukso importo draudimą ir griežtesnę pažangiųjų technologijų bei kariniams tikslams galimų naudoti civilinių prekių eksporto kontrolę.

S. Lavrovas: Rusija „apsvarstys“ Vengrijos prašymą parduoti daugiau dujų

Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).

„Labai vertinu mūsų santykius. Šiandieninės mūsų diskusijos patvirtina, kad jie yra ilgalaikiai ir strateginiai. Ir mes juos plėtosime visais įmanomais būdais“, – sakė S. Lavrovas.

Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ anksčiau ketvirtadienį pranešė apie iš anksto neskelbtą P. Szijjarto vizitą į Rusijos sostinę savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

ES įveda sankcijas sirams, kaltinamiems samdinių verbavimu Rusijai

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas 10 sirų, kaltinamų samdinių verbavimu kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

Tarp asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra garsus verslininkas Issamas Shammoutas (Isamas Šamutas), oro bendrovės „Cham Wings“ savininkas, laikomas artimu Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) šalininku.

Armijos pulkininkas Salehas al Abdullah (Salehas Abdula) kaltinamas karių iš savo 16-osios brigados, veikusios su Rusijos pajėgomis Sirijoje, verbavimu kovoti Ukrainoje.

Sirijos vyriausybės remiamos Palestinos išvadavimo armijos vadas Muhammadas al Salti (Muhamadas Saltis), kaip teigiama, „dalyvavo verbuojant palestiniečius kovoti Ukrainoje drauge su Rusija“.

Sankcijos taip pat įvestos dviem privačioms saugumo kompanijoms, „Sanad Protection and Security Services“ ir „al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“.

ES nurodo, kad „Sanad Protection and Security Services“, kurią prižiūri Rusijos samdinių firma „Wagner“, saugo rusų verslo interesus Sirijoje, įskaitant naftos, dujų ir fosfatų gavybą.

„Al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“ taip pat yra susijusi su „Wagner“ ir kaltinama tuo, kad „aktyviai verbuoja sirų samdinius į Libiją ir Ukrainą“.

JAV ir JK: Ukrainoje žuvo 15 000 rusų

Maždaug 15 tūkst. rusų žuvo per penkis mėnesius trunkančią invaziją Ukrainoje, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria daug didesnių nuostolių, nei tikėtasi, sakė amerikiečių ir britų žvalgybos vadai.

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį sakė, kad 15 tūkst. žuvusiųjų tikriausiai yra nuosaikus įvertinimas ir žymi V. Putino, kuris tikėjosi greitos pergalės, nesėkmę.

„Tai maždaug tiek pat, kiek jie neteko per 10 metų Afganistane 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė jis Aspeno saugumo forume JAV Uoliniuose kalnuose.

„Ir tai nėra vidurinės klasės vaikinai iš Sankt Peterburgo ar Maskvos, – sakė jis. – Tai vargšai vaikinai iš kaimiškųjų Rusijos dalių. Jie yra iš darbininkų miestų Sibire. Tarp jų neproporcingai daug etninių mažumų [atstovų]. Tai patrankų mėsa.“

Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) diena anksčiau toje pačioje konferencijoje sakė JAV žvalgybą apskaičiavus, kad Rusija neteko „apie 15 tūkst.“ karių, o sužeistų rusų karių yra „galbūt dar triskart tiek“.

„Tad gana nemaži nuostoliai. Ukrainiečiai taip pat nukentėjo, turbūt šiek tiek mažiau, bet reikšmingai“, – sakė B. Burnsas.

Ukraina skelbia, kad Rusijos nuostoliai yra daug didesni, ir anksčiau šį mėnesį nurodė, kad žuvo maždaug 36,2 tūkst. rusų karių.

Rusija oficialų aukų skaičių yra paskelbusi tik du kartus, praėjusį kartą – kovo 25-ąją. Tuomet jos nurodytą skaičių – 1 351 – ekspertai laiko itin sumažintu.

Rusija dėl jai įvestų sankcijų uždraudė atvykti 39 australams

Rusija ketvirtadienį uždraudė atvykti į savo teritoriją 39 Australijos piliečiams, įskaitant žmones, dirbančius saugumo ir gynybos srityse, taip keršydama už Kanberos sankcijas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

„Atsakydama į pareigūnų Kanberoje sprendimą įvesti sankcijas... Rusija įtraukia dar 39 žmones į sąrašą“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp šių asmenų yra „teisėsaugos agentūrų atstovų, pasieniečių, taip pat gynybos kontraktininkų“, sakoma pareiškime.

Ministerijos paskelbtame sąraše yra vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojas Marcas Ablongas (Markas Eiblongas), kelių Australijos regionų policijos vadai.

Iki birželio Maskva dėl tų pačių priežasčių buvo uždraudusi atvykti į Rusiją 121 australui.

Nuo vasario pabaigos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija taip pat ėmėsi panašių žingsnių prieš šimtus kitų vakariečių.

Šansas susitarti dėl grūdų eksporto: A. Guterresas vyksta į Stambulą

Po kelias savaites trukusių derybų dėl Rusijos vykdomos grūdų blokados Juodojoje jūroje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas dar ketvirtadienį vyksta į Stambulą. Tačiau susitarimas su Maskva ir Ukraina dėl milijonų tonų ukrainietiškų grūdų eksporto dar nėra visiškai pasiektas, Niujorke sakė JT atstovas Farhanas Haqas.

„Mes galime išspręsti šią problemą ir galbūt šimtus tūkstančių, galbūt milijonus žmonių apsaugoti nuo didžiulių maisto produktų kainų“, – pabrėžė F. Haqas. Kol kas neaišku, kas tolesniuose pokalbiuose atstovaus kitoms šalims.

Dėl Rusijos karo Ukraina negali eksportuoti milijonų tonų grūdų. Maisto produktai skubiai reikalingi pasaulio rinkoje, pirmiausiai – Azijoje ir Afrikoje. Rusija neigia trukdanti eksportui.

JT, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos atstovai jau derėjosi Stambule. Praėjusią savaitę būta pirmųjų santūrių optimizmo balsų. „Šiandien mes pagaliau turime šiek tiek vilties“, – sakė A. Guterresas.

Rusija ir Ukraina yra tarp didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje ir vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulio aprūpinimą maistu. JT jau įspėjo dėl didžiausio badmečio per pastaruosius dešimtmečius.