Remiasi tik faktais

Viešumoje kalbantys laisvojo pasaulio ekspertai dažnai skirstomi į optimistus ir pesimistus – pagal subjektyvų požiūrį į karo eigą ir jo rezultatus. Karui skaičiuojant jau trečius metus, vis daugiau pasitikėjimo pelno tie, kurie analizuoja remdamiesi skaičiais, faktine medžiaga, o ne dalijasi numanomomis tendencijomis paremtomis subjektyviomis įžvalgomis.

Šveicarijos technologijos instituto Karo akademijoje dėstantis dr. Marcusas Keuppas – vienas iš, kaip sako pats, penkių Vakarų Europos karo ekonomistų. Šios srities analitikai atsakymų į klausimus apie karą Ukrainoje ieško atsiriboję nuo emocijų, taikydami ekonominius modelius. Tad, pvz., gali apskaičiuoti, kokios apimties tiekimo deficitą gali atlaikyti sistema, kad nesutriktų jos funkcijos.

Duomenys, kuriuos apdoroja tokie ekspertai, anksčiau buvo prieinami tik slaptosioms tarnyboms, šiandien jų galima rasti atviruose šaltiniuose. Nufilmuoti degančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų vaizdai, suniokoti ar pažeisti tankai, kuriuos nufotografuoja civiliai Ukrainoje, palydovinės nuotraukos, – tokia vaizdo medžiaga leidžia karo eigą analizuoti vėluojant, anot M. Keuppo, vos 12–72 valandas.

Išvengti sąmoningo melo padeda paprastas metodas: stebėti abiejų kariaujančių pusių šaltinius, skeptiškai vertinant oficialius duomenis – ypač rusų pusės, kurios skleidžiamą informaciją ekspertas palygino su komedija. Jei tankui sprogstant virš jo praskrenda palydovas, sunku paneigti tokios fotografijos turinį, o gausybė šaltinių sumenkina propagandos turinį.

Vėliausiai iki 2027 m. vidurio, galbūt net iki 2025 m. pabaigos Rusiją ištiks tiekimo fiasko. „Tai matematinė pabaiga, tada sandėliai bus tušti“, – akcentuoja ekspertas.

Yra analitikų, kurie renka Ukrainoje sunaikintų tankų nuotraukas, pagal vaizdo faile saugomus GPS duomenis nustato vietą ir kuria žemėlapius, kada ir kokia sistema buvo sunaikinta. Kiti naudoja šiuos vizualinius įrodymus, kad sukurtų statistinių duomenų apie Rusijos armijos technikos nusidėvėjimą. Treti vertina palydovines nuotraukas iš Rusijos kariuomenės aikštelių, kuriose saugomi tankai. Ten galima pamatyti, kiek įrenginių dar turi Rusija, o pagal gamybos pajėgumus gynybos gamyklose galima įvertinti, kaip greitai jie gali būti suremontuoti ir atgabenti į Ukrainą.

Praranda daugiau, nei gamina

Invazijos pradžioje Rusija vykdė koordinuotas atakas iš oro, sausumos ir jūros. Jos nepavyko, nes Rusijos kariai nebuvo apmokyti. Nuo to laiko Rusijos reikalai tik blogėja. Kariaujama ne pagal aiškią strategiją, bet nuolat improvizuojant. Anksčiau buvo kalbama, kad Rusija inicijuoja eskalaciją, t. y. kad ji sprendžia, kaip stipriai ir kada kariauti, šiandien kalbame apie eskalacijos mažėjimą.

Rusija nesugebės kariauti su Ukraina ilgus metus, interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė M. Keuppas. Jo skaičiavimu, vėliausiai iki 2027 m. vidurio, galbūt net iki 2025 m. pabaigos Rusiją ištiks tiekimo fiasko. „Tai matematinė pabaiga, tada sandėliai bus tušti“, – akcentuoja ekspertas.

M. Keuppas savo skaičiavimus grindžia Rusijos kariuomenės nuostoliais, kurie dokumentuojami atviros prieigos svetainėse.

Šiais duomenimis, Rusija nuo karo pradžios prarado daugiau kaip 16 tūkst. mechanizuotų sistemų ir daugiau kaip 3 tūkst. tankų, t. y. vidutiniškai po keturis tankus per dieną. Tačiau Rusijos karinė pramonė – neįtikėtinai korumpuotas ir neefektyvus konglomeratas – per metus gali pagaminti tik 300–500 naujų tankų, todėl galiausiai praradimai būsią didesni nei galimybės papildyti.

Palydovinėse nuotraukose jau dabar matyti, M. Keuppo žodžiais, „dideliu greičiu“ tuštėjančios tankų aikštelės. Rusija fronte sparčiai praranda dar sovietmečiu, 6-ajame–8-ajame dešimtmečiais, pagamintų, tankų „T55“, „T62“, „T72“ atsargas. Virtualiojoje erdvėje gausu vaizdo įrašų, kuriuose matyti motociklais, keturračiais ir golfo automobiliais važiuojantys rusų pėstininkai. „Armija, kuri taip daro, turi problemų“, – pabrėžia ekspertas.

Darant prielaidą, kad Rusija techniką eikvos tokiu pat tempu kaip iki šiol, Vakarų įjungta karinės pramonės mašina suksis vis didesniu greičiu ir apimtimi, o Ukraina toliaus gaus paramą, šių metų pabaigoje ar 2025-ųjų pradžioje, anot M. Keuppo, turėtų pasikeisti jėgų pusiausvyra. „Tuomet prasidės Rusijos problemos“, – sako jis.

M. Keuppas mano, kad Rusija gali nutraukti puolimą, pereiti prie gynybos, panaudoti likusius tankus kaip pakaitinę artileriją. Fronto linijoje gali atsirasti plyšių, nes nuostolių nebebus galima pakeisti. Kaip pavyzdį ekspertas mini Urožainę, kur rusai jau kelis mėnesius bando prasiveržti ir kur prarado jau daugiau kaip 800 mašinų. Kiekvieną dieną dvi ar trys transporto priemonės su pėstininkais veržiasi į priekį, yra apšaudomos, sugenda, tačiau kitą dieną kartojasi tas pats. Tokį kariavimo būdą karo ekonomistas vadina netvariu.

Vladimiro Putino situaciją ekspertas lygina su Hitlerio padėtimi: resursai senka, jis įstrigęs karo lauke ir negali daryti jokios pažangos.

Įvaizdis ir realybė

Nuomonę, esą didžiausią sausumos teritoriją turinti valstybė, vis dar gaunanti daug pajamų iš naftos ir dujų, iš Kinijos galinti gauti technologijų, iš Šiaurės Korėjos – artilerijos amunicijos, negali būti nugalėta, M. Keuppas atmeta. Jei ji tokia didelė ir galinga, kodėl jau seniai nelaimėjo karo?

Realistu laikomas M. Keuppas skaičiuoja panašiai kaip optimistais vadinami ekspertai. Karo pradžioje Rusijos sąlygos buvo idealios: sandėliai – pilni, nebuvo sankcijų, sukaupti dideli finansų rezervai. Šiandien Maskva gauna amunicijos iš Šiaurės Korėjos, bet ne tiek, kad tai lemtų karo eigą. Gauna bepiločių lėktuvų iš Irano, bet 80 proc. jų numušama. Kinija Maskvai tiekia bagių „Desertcross 1000“, bet ne sunkiosios ginkluotės. Naftos kaina aukšta, bet Rusija parduoda mažiau, nes prarado visą Vakarų naftos verslą, – tiekia ją tik Kinijai ir Indijai, bet ir tai su didele nuolaida. Grynoji naftos kaina tik šiek tiek viršija gamybos sąnaudas. Skirtumas dengiamas iš nacionalinio gerovės fondo, kuris nuo 200 mlrd. dolerių jau sumažėjo iki 50 mlrd. dolerių.

Į perspektyvą, kad karas galėtų baigtis dar šiemet, vokiečių ekspertas žvelgia su nerimu: tuomet Rusija greitai atsigautų.

Nuogastavimus, esą Kremlius gali iš nevilties panaudoti branduolį ginklą, M. Neuppas vadina faktais nepagrįsta baime. Anot jo, branduolinės valstybės taip pat gali būti nugalėtos – taip atsitikę Afganistane ir JAV, ir Sovietų Sąjungai. Rusijos branduolinę doktriną jis vadina gynybine, todėl abejotina, ar Kinija toleruotų branduolinio ginklo naudojimą. Be to, vykstant karui, kovinės galvutės nebuvo derinamos su nešančiomis sistemomis.

Pavojingas scenarijus

M. Keuppas įžvelgia ir problemą: „Be Vakarų pagalbos Ukraina nepajėgi kariauti.“ Ar, tapęs JAV prezidentu, Donaldas Trumpas sustabdytų pagalbos tiekimą, neaišku. Juk būtent pirmosios D. Trumpo kadencijos metu, 2016–2018 m., Jungtinės Valstijos aprūpino Ukrainą priešlėktuvinėmis raketomis „Javelin“ ir prieštankinėmis raketomis NLAW. Ar grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas laikytųsi tokios pat politikos, ar nutrauktų pagalbą Ukrainai, neaišku.

Į perspektyvą, kad karas galėtų baigtis dar šiemet, vokiečių ekspertas žvelgia su nerimu: tuomet Rusija greitai atsigautų.

Nebenaudodama technikos fronte, atvirai ultranacionalistinė Rusija pagamintų iki 500 kovinių tankų per metus ir kauptų atsargas. „Tokiu atveju po dešimties metų bus sukurtos karinės pajėgos, kurių Europa nepajėgs atremti. Tada turime daryti prielaidą, kad Baltijos šalyse arba Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje vėl gali būti dislokuota 5 000 tankų. Tai scenarijus, kuriam reikia ruoštis“, – sakė ekspertas.