Lėktuvas, 2014 metų liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą buvo susprogdintas ore virš prorusiškų separatistų kontroliuotos teritorijos Ukrainos rytuose.

Trečiadienį per spaudos konferenciją Nyderlandų nacionalinės policijos viršininkas Wilbertas Paulissenas (Vilbertas Paulisenas) įvardijo keturis įtariamuosius: tris Rusijos piliečius – Igorį Girkiną, Sergejų Dubinskį ir Olegą Pulatovą – ir vieną ukrainietį – Leonidą Charčenką.

Tarptautinė tyrėjų komanda paskelbė, kad šiems keturiems asmenims bus išduoti arešto orderiai.

„Šiandien pasiekėme tą stadiją, kur galime pasakyti, kad galime patraukti baudžiamojon atsakomybėn keturis asmenis, kuriuos laikome įtariamaisiais ir kaltaisiais (šioje byloje)“, – sakė Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) atstovas per spaudos konferenciją.

„Įtariamieji Girkinas, Dubinskis ir Pulatovas turi Rusijos pilietybę ir, remiantis mūsų informacija, šiuo metu yra Rusijoje. Įtariamasis Charčenka turi Ukrainos pilietybę, o mes manome, kad jis yra Rytų Ukrainoje – teritorijoje, kurios nekontroliuoja centrinė valdžia (Kijeve)“, – pabrėžė kitas JIT atstovas.

Vis dėlto įtariamieji veikiausiai bus teisiami už akių, nes Rusija neišduoda savo piliečių į užsienį persekiojimui.

Olandų vadovaujama tyrimo grupė pirmiausia informavo aukų artimuosius, o vėliau surengė spaudos konferenciją, per kurią pristatė „pažangą atliekant baudžiamąjį tyrimą“ dėl bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio „Boeing 777“ numušimo.

Šis proveržis įvyko praėjus beveik metams po tyrėjų pranešimo, kad kad lėktuvą numušusi raketa „Buk“ priklausė Rusijos kariuomenės brigadai, dislokuotai pietvakariniame Kursko mieste.

Tyrėjai parodė vaizdo įrašų ir kompiuterinės animacijos vaizdų, vaizduojančių „Buk“ raketų leidimo įrenginio kelionę iš Kursko į Ukrainos rytinį regioną, remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtais vaizdo įrašais, sulygintais su platformos „Google Maps“ informacija.

Tyrėjai sakė taip pat nustatę „pirštų atspaudų“ – septynis išskirtinius požymius, būdingus šiam konkrečiam „Buk“ kompleksui, įskaitant įrenginio karinį numerį.

Rusija praeitais metais tvirtino, kad raketa buvo paleista Kijevo pajėgų. Anot Maskvos, ji į Ukrainą pateko dar Sovietų Sąjungos laikais ir nebuvo grąžinta Rusijai.

Nyderlandai sakė išnagrinėsiantys šią informaciją, bet pridūrė, kad ankstesni Rusijos tvirtinimai, pavyzdžiui, apie ukrainiečių karinį lėktuvą, esą fiksuotą radarų netoli „Malaysia Airlines“ lainerio, buvo neteisingi.

Įtampa tarp Maskvos ir Hagos dar labiau padidėjo, olandams išsiuntus keturis numanomus rusų šnipus, esą mėginusius įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterines sistemas Nyderlanduose.

Karas Rytų Ukrainoje ir MH17 katastrofa vis dar neigiamai veikia Rusijos ir Vakarų santykius.

Nuo 2014 metų per šį konfliktą žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Ginkluota konfrontacija tarp Kijevo vyriausybės ir Kremliaus remiamų separatistų prasidėjo po anksčiau 2014 metais įvykusios provakarietiškos revoliucijos, nuvertusios prorusišką Ukrainos prezidentą, ir Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Kijevas ir jį remiančios Vakarų šalys kaltina Rusiją siunčiant separatistams karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia, nors esama tokius veiksmus patvirtinančių įrodymų.

„Bellingcat“ paskelbė numanomų kaltininkų vardus

Žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“ paskelbė iš viso 12 asmenų, kaip įtariama, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su Malaizijos lainerio numušimu, vardus.

„Bellingcat“ nurodė, kad savo nepriklausomo tyrimo išvadas grindžia užfiksuotų prorusiškų separatistų kovotojų ir numanomų Rusijos kariškių bei pareigūnų pokalbių, anksčiau paskelbtų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Nyderlandų vadovaujamos JIT, medžiagos analize.

Nyderlandų visuomeninis transliuotojas NOS nurodė, kad „Bellingcat“ savo ataskaitoje neįvardijo, kas konkrečiai įsakė paleisti oro erdvės gynybos komplekso „Buk“ raketą arba paspaudė paleidimo mygtuką.

„Bellingcat“ pranešime sakoma, kad vienas iš asmenų, susijusių su Malaizijos lainerio „Boeing 777“ keleivių žūtimi, yra buvęs Donecko separatistų „gynybos ministras“ Igoris Strelkovas-Girkinas, nes dauguma su šiuo incidentu susijusių separatistų veikėjų buvo jam pavaldūs.

„Tikėtina, kad jis taip pat buvo visiškai informuotas apie „Buk“ atgabenimą iš Rusijos“, – rašo tyrėjai.

Vienas iš pranešime įvardytų asmenų yra Valerijus Stelmachas, prieš paleidžiant raketą pranešęs apie artėjantį lėktuvą.

„Bellingcat“ su MH17 katastrofa taip pat sieja Donecko separatistų žvalgybos vadovą S. Dubinskį, pravarde „Paniurėlis“, ir jo pavaldinį O. Pulatovą, žinomą slapyvardžiais „Giurza“ ir „Chalifas“. Įtariama, kad S. Dubinskis paprašė Rusijos atsiųsti „Buk“ kompleksą, o vėliau „taip pat dalyvavo išvežant kompleksą „Buk“ atgal į Rusiją, kai buvo numuštas MH17“.

O. Pulatovas, anot „Bellingcat“, tikriausiai buvo atsakingas už šio zenitinių raketų komplekso apsaugą, kai jis buvo dislokuotas netoli Snižnės miestelio.

Dar vienas pranešime minimas asmuo – Leonidas Charčenka, veikiausiai irgi atlikęs svarbų vaidmenį pervežant „Buk“.

Remiantis „Bellingcat“, kovotojų būrio vadas Eduardas Giliazovas, pravarde „Riazanė“, po lainerio numušimo atvežė vieną nuo kolegų atsiskyrusį „Buk“ įgulos narį pas savo viršininką Leonidą Charčenką į Snižnę.

Tyrėjų grupė įvardino dar vieną asmenį, kaip įtariama prisidėjusį prie lėktuvo MH17 numušimo, – Olegą Šapovą, žinomą slapyvardžiu „Zmej“ („Gyvatė“) – „veikiausiai buvusį paleidimo vietoje“ į pietus nuo Snižnės.

„Bellingcat“ taip pat rašo apie taip vadinamą „Bezlerio grupę“, pavadintą buvusio Rusijos ginkluotųjų pajėgų pareigūno Igorio Bezlerio, žinomo slapyvardžiu „Bes“ („Velnias“), pavarde. Jo balsas buvo atpažintas viename telefoniniame pokalbyje, per kurį I. Bezleris duoda įsakymą „į viršų“ perduoti informaciją apie artėjantį orlaivį, „tuo, tikriausiai, prisidėdamas prie klaidingos MH17 kaip karinio lėktuvo identifikacijos“.

Be to, žurnalistinių tyrimų grupė mini „Bezlerio grupės“ vado pavaduotoją Sergejų Povaliajevą, pravarde „Bocmanas“. S. Dubinskis telefonu S. Povaliajevui pranešė, kad gavo „Buk“ ir jie „tik ką numušė „Suškę“. Manoma, kad jis kalbėjo apie ukrainiečių šturmo lėktuvą SU-25. Tačiau tiesioginių S. Povaliajevo sąsajų su MH17 numušimu nėra.

Pranešime taip pat minimas dar vienas I. Bezlerio pavaldinys Igoris Ukraincas, slapyvardžiu „Miner“ („Minuotojas“). Nors kol kas „jokių įrodymų, kad šis ukrainietis dalyvavo numušant MH17, nerasta“, sakoma jame.

Grupė „Bellingcat“ taip pat mini bataliono „Vostok“ („Rytai“) vadą ir buvusį „Donecko liaudies respublikos“ saugumo ministrą Aleksandrą Chodakovskį, vadintą „Skifu“. Primenama, kad po MH17 numušimo A. Chodakovskis žurnalistams pareiškė, jog iš anksto žinojo, kad prorusiški separatistų kovotojai gaus „Buk“ sistemą, kuri bus pervežta iš Luhansko į Snižnę. Tačiau vėliau šiuos savo žodžius jis oficialiai paneigė ir pareiškė, kad žiniasklaida juos išėmė iš konteksto.

Straipsnio apie asmenis, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su Malaizijos lainerio numušimu,  pabaigoje „Bellingcat“ mini bataliono „Vostok“ vado pavaduotoją Aleksandą Smenovą, slapyvardžiu „San Saničius“, pasirūpinusį sistemos „Buk“ transportavimu.

Grupė „Bellingcat“ pabrėžė, kad atlikdama šį tyrimą naudojosi „tik atvirais šaltiniais“.

„Nors ši informacija, gauta iš internetinių šaltinių, gerokai praplėtė mūsų žinias apie asmenis, potencialiai prisidėjusius prie MH17 numušimo. Dar reikia išnagrinėti ir suprasti daug klausimų, bet internetinių šaltinių tam gali nepakakti“, – rašo „Bellincat“.

Ukraina ragina Rusiją pripažinti savo atsakomybę

Kijevas paragino Rusiją pripažinti savo atsakomybę.

„Raginame Rusijos Federaciją pripažinti savo atsakomybę už ginklų tiekimą“ Kremliaus remiamiems separatistams Rytų Ukrainoje, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jame Maskva raginama „bendradarbiauti su tyrimu“, vykdomu Jungtinės tyrėjų grupės (JIT), kuri yra sudaryta iš Australijos, Belgijos, Malaizijos, Nyderlandų ir Ukrainos atstovų.