D.Umarovo atvejis

Kaip ir A.Navalno atveju, tyrimo autoriai rėmėsi įsigytais ir laisvai prieinamais registruojamųjų kelionių, telefoninio ryšio, automobilių nuosavybės ir parkavimo bei kt. duomenimis.

Toli gražu ne visada paslaptingus apsinuodijimus jie galėjo vienareikšmiškai susieti su tais pačiais asmenimis, remiantis vien jų kelionėmis. Pavyzdžiui, atrodo įtikinama, kad A.Navalno nuodytojai susiję ir su 2013 m. rugsėjį įvykdytu Doku Umarovo nužudymu.

Vienas čečėnų sukilėlių vadų, po Šamilio Basajevo nužudymo ėmęs lyderiauti, buvo prisiėmęs atsakomybę už mirtininkų išpuolius Maskvoje. Nors oficialūs Rusijos šaltiniai ne kartą skelbė D.Umarovą mirus, tačiau šis faktas įvyko tik 2013 m. Specialiosios tarnybos taip ir neatskleidė pasikėsinimo detalių, nors vietos gyventojai kalbėjo apie apsinuodijimą maistu.

Bent du A.Navalno atveju pasižymėję smogikai – Vladimiras Paniajevas ir Aleksejus Aleksandrovas – 2013 m. rugpjūčio pabaigoje keliavo į Rusijos pietus, tad galėjo būti susiję ir su D.Umarovo mirtimi. Kita vertus, tai galėjo būti ir sutapimas, rašo "The Insider" ir "Bellingcat" tyrėjai. Tačiau jie mano išsiaiškinę bent tris žmogžudystes, kai sutapimai yra tokie akivaizdūs, kad nekyla abejonių dėl nuodytojų iš FSB vaidmens.

Jie mano išsiaiškinę bent tris žmogžudystes, kai sutapimai yra tokie akivaizdūs, kad nekyla abejonių dėl nuodytojų iš FSB vaidmens.

Injekcijos žymės pažastyje

Viena aukų, kurias mano išsiaiškinę žurnalistai, – žurnalistas, žmogaus teisių aktyvistas iš Nalčiko Timūras Kuaševas.

2014 m. liepos 31-osios vakarą jis ketino eiti į spektaklį, kuriame vaidino mama. Pakalbėjęs su ja telefonu vaikinas teatre taip ir nepasirodė. Liudininkai vėliau pasakojo, kaip T.Kuaševas išėjo iš namų dėvėdamas vien šortus ir susitiko su dviem aiškiai jam pažįstamais žmonėmis – sveikindamiesi apsikabino. Panašu, kad žurnalistas manė išeinąs trumpam, nes dokumentus ir mobilųjį telefoną paliko namuose, nors paprastai visada nešiodavosi.

Kitą dieną jo kūnas buvo rastas Nalčiko pakraštyje. Žurnalistas gulėjo kniūbsčias, ant veido ir kelių buvo įbrėžimų ir mėlynių, o pažastyje – injekcijos žymė. Nors žymės ant kūno leido spėti, kad žurnalistas buvo užpultas automobilyje – vienas iš žudikų iš nugaros galėjo jam užspausti burną ir nosį chloroforme arba panašioje anestezinėje medžiagoje išmirkytu audinio gabalu, šių aplinkybių oficialūs pareigūnai nesiaiškino. Oficiali 26 metų aktyvisto mirties priežastis – ūminis kraujotakos nepakankamumas.

Įtampa: žurnalistas T.Kuaševas draugams ne kartą pasakojo sulaukęs daugybės grasinimų, nuolat jautė, jog yra sekamas. wikipedia nuotr.

Įtartinos kelionės

Žmogžudystės išvakarėse, 2014 m. liepos 13 d., Konstantinas Kudriavcevas (tas pats, kuris neseniai išgarsėjo telefonu išsamiai pasakojęs apie A.Navalno nuodijimą pačiam A.Navalnui, prisistačiusiam FSB pareigūnu) atvyko į Nalčiką.

Liepos 22 d. kitas būsimasis A.Navalno nuodytojas iš FSB, gydytojas Ivanas Osipovas, atskrido į Mineralinius Vandenis. Liepos 29 d. į Vladikaukazą atvyko dar du grupės nariai – Denisas Mačikinas ir Romanas Matiušinas. Abu jie turėjo atgalinį bilietą liepos 30-ajai, I.Osipovas – 31-ajai. Bet, matyt, kažkas vyko ne pagal planą – viskas nukelta vienai dienai. Pagrobimas ir žmogžudystė buvo įvykdyti 31 d. – D.Mačikinas ir R.Matiušinas galiausiai išskrido nužudymo dieną, liepos 31 d., o I.Osipovas – kitą dieną.

Sunaikinti pėdsakai

Žurnalisto tėvui, dar sovietmečiu tapusiam žinomu prokuratūros tyrėju, įtarimą sukėlė ir daugiau detalių. Pavyzdžiui, visos keturios kameros nuo T.Kuaševo namų iki vietos, kur rastas jo kūnas, buvo išjungtos atseit dėl skirstomojo skydo gedimo; dingo sūnaus namų raktai – tėvas mano, kad žudikai pateko į namus, nes juose dingo laikmena, kurią T.Kuaševas visada laikė kompiuteryje.

Tėvas reikalavo atlikti ekspertizę, patikrinti apnuodijimo versiją – T.Kuaševo kraujo mėginiai buvo išsiųsti į Maskvą, kur juos tyrė tie patys žudikai iš FSB. Žinoma, jie nieko įtartino nerado. Tyrimo išvadas pasirašė tas pats Vasilijus Kalašnikovas – dar vienas veikėjas, apie kurį žinome iš K.Kudriavcevo pokalbio su A.Navalnu.

Oficialiame sprendime nutraukti baudžiamąją bylą nurodoma, kad mirties dieną į T.Kuaševo telefoną atėjo dvi SMS žinutės iš operatoriaus "Megafon". Pastarojo teigimu, jų turinio buvę neįmanoma atskleisti. Tačiau išsami informacija apie T.Kuaševo numerį rodo, kad visi skambučiai ir SMS buvo ištrinti – nėra nei motinos skambučio, nei tų liepos 31 d. SMS žinučių, kurios minimos byloje.

Nežinia: buvusio karo lakūno R.Magomedragimovo mirties aplinkybės nesulaukė tinkamo prokuratūros dėmesio, jo žudikai nebuvo išaiškinti.

Nepatogus metraštininkas

Kas galėjo tapti žurnalisto nužudymo priežastimi? Jo kolega Maksimas Ševčenka įsitikinęs: T.Kuaševas nužudytas dėl to, kad buvo įsigilinęs ir kruopščiai nušvietė 2005-ųjų riaušių Nalčike teismo procesą, kuriame dalyvavo 58 žmonės.

Per septynerius metus trukusį parodomąjį procesą buvo suformuotas Kabardos-Balkarijos kaip "Al-Qaeda" pogrindžio įvaizdis. Tačiau 2014 m., pasikeitus vietos valdžiai ir į svarbiausius postus paskyrus Kremliui lojalius asmenis, iš Maskvos išėjo įsakymas bylą kuo greičiau baigti. Riaušininkai, kurie buvo sulaikyti su ginklais rankose, gavo po septynerius metus, o Rasulas Kudajevas, kurio nusikaltimų įrodymų nerasta, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. R.Kudajevas buvo siejamas su "Al-Qaeda", mat anksčiau buvo kalėjęs Gvantaname ir, nors amerikiečiai jam nebuvo pateikę jokių kaltinimų, dabar puikiai tiko teroristo vaidmeniui.

Apie visa tai išsamiai rašė T.Kuaševas, kol nepasiekė įsakymas bylą kuo greičiau baigti. Net teisiškai tai padaryti buvo neįmanoma – nuosprendį būtų tekę skaityti pusmetį, tačiau vis dėlto jis buvo perskaitytas per kelias dienas. Vienas nedaugelio regiono nepriklausomų žurnalistų, kuris dalyvavo kiekviename teismo posėdyje ir kruopščiai sekė jo eigą, buvo nepageidaujamas.

Lezgino mirtis

2015 m. kovo 24 d. Kaspijske (Machačkalos priemiestyje) rastas negyvas regioninio visuomeninio judėjimo "Vienybė" ("Sadval") aktyvistas Ruslanas Magomedragimovas. Tą dieną, apie vidurdienį, jis buvo susitaręs su pažįstamu aptarti planuojamą lezginų kalbos festivalį, tačiau taip ir nepasirodė.

R.Magomedragimovo kūnas buvo rastas popiet parke prie jūros, o automobilis – už kelių šimtų metrų, atokiame kieme. Iš automobilio buvo dingęs vaizdo registratorius ir du iš trijų telefonų. Tyrėjai automobilyje rado kažkieno batų pėdsakų. Remiantis oficialia versija, vyras mirė uždusęs, nors smurto pėdsakų nerasta. Mirusiojo artimieji tvirtino, kad ant R.Magomedragimovo kaklo buvo matomi du taškai, panašūs į injekcijų žymes.

2015 m. sausį vienas A.Navalno nuodytojų I.Osipovas du kartus skrido į Machačkalą – kaskart tik porai dienų. Kovo 11–16 d. Machačkaloje lankėsi K.Kudriavcevas. Galiausiai, likus kelioms dienoms iki nužudymo, kovo 20 d., I.Osipovas nuskrido į Vladikaukazą, esantį už keturių valandų automobiliu nuo Kaspijsko, o praėjus dviem dienoms po nužudymo grįžo į Maskvą.

"T.Kuaševo atveju nuodytojų kelionių skaičius paneigia bet kokią atsitiktinumo galimybę, o R.Magomedragimovo atveju galime kalbėti tik apie didelį tikimybės laipsnį, nes šiuo atveju pagrindinis asmuo yra I.Osipovas, kuris ir daugiau kartų vyko į Machačkalą, todėl čia visiškai negalima atmesti atsitiktinumo tikimybės", – rašo theins.ru.

Tyrimo autorių teigimu, vietos saugumo pareigūnams ir nusikalstamoms grupuotėms nebūdinga susidoroti su nepageidaujamais asmenimis injekcijomis, o panašumai su T.Kuaševo nužudymu yra labai panašūs, todėl net ir nedidelis skrydžių sutapimų skaičius esanti pakankama priežastis susieti R.Magomedragimovo mirtį su smogikų iš FSB kelionėmis.

Būdamas visuomeninės regioninės organizacijos "Sadval" aktyvistu, R.Magomedragimovas gynė lezginų teises, pasisakė už idėją suvienyti Rusijos ir Azerbaidžano lezginus, sukuriant Lezgistano autonomiją. Įtartina ir tai, kad, praėjus lygiai metams po jo mirties, 2016 m. kovo 20 d., Machačkaloje rastas negyvas "Sadval" pirmininkas Nazimas Hadžijevas. Oficialiais duomenimis, jis mirė nuo daugybinių durtinių žaizdų.

Aplinkybės: perspektyvų politiką, ketinusį dalyvauti šiemet vyksiančiuose Valstybės Dūmos rinkimuose, N.Isajevą mirtis ištiko traukinyje. wikipedia nuotr.

Mirtis traukinyje

Trečioji auka – 2019 m. lapkričio 16 d. traukinyje Tambovas–Maskva miręs judėjimo "Naujoji Rusija" lyderis Nikita Isajevas. Kelionės išvakarėse ilgametis politikas, vadinamojo Maskvos peterburgiečių rato atstovas, parlamentaras, "Sąžiningos Rusijos" vadovas Sergejus Mironovas N.Isajevą buvo paskyręs savo patarėju regioninės plėtros klausimais.

Vėliau grįžo susiėmęs už pilvo, tarstelėjo: "Apsinuodijau, atrodo, apsinuodijau" ir akyse ėmė silpti: kojos linko, kūnas drebėjo, akys vertėsi atgal.

N.Isajevo mirties liudininke tapo su juo vykusi sekretorė. Moters žodžiais, pabudusi naktį ji pamatė, kad bendrakeleivis nuėjo į tualetą ir ilgai užtruko. Vėliau grįžo susiėmęs už pilvo, tarstelėjo: "Apsinuodijau, atrodo, apsinuodijau" ir akyse ėmė silpti: kojos linko, kūnas drebėjo, akys vertėsi atgal.

Medikų pagalbos N.Isajevas nebesulaukė: praėjus pusvalandžiui nuo priepuolio akimirkos privažiuotoje stotyje nebuvo net felčerio, o Uzunove, iki kurio traukinys važiavo valandą, medikai nebeužčiuopė N.Isajevo pulso, vyzdžiai nebereagavo į šviesą, lūpos buvo pamėlusios. Dar nesulaukus apžiūros rezultatų, kūnas buvo kremuotas – anot sutuoktinės, toks buvęs vyro noras. Oficiali diagnozė – N.Isajevą ištiko širdies smūgis.

Svetimas agentas?

"The Insider", "Bellingcat" tyrėjų duomenys rodo, kad anksčiau minėti FSB veikėjai N.Isajevą pradėjo sekti dar jo kelionės į Čeliabinską metu 2018 m. gruodį.

Lyginant skrydžio duomenų bazės duomenis su žinomomis N.Isajevo kelionėmis, apie kurias jis rašė socialiniuose tinkluose, rasti septyni sutampantys miestai ir kelionės datos bei paskutinė politiko komandiruotė į Tambovą. N.Isajevo "komandoje" buvo du asmenys, vėliau pasikėsinę į A.Navalno gyvybę, – Aleksejus Aleksandrovas ir I.Osipovas bei dar trys FSB pareigūnai: Aleksandras Samofalas, Viktoras Kravčenka ir Michailas Tichonovas.

Įdomu tai, kad kelionės į Tambovą duomenų bazėje nebuvo nė vieno iš jų vardų, tad jie naudojosi kitais vardais arba vyko automobiliu (nuo Maskvos iki Tambovo maždaug 5 valandų kelio automobiliu). Tačiau vieno iš penkių nuodytojų telefono duomenys rodo, kad 2019 m. lapkričio 1 d. tikrai buvo Tambove – jo tyrėjai neįvardija nenorėdami pakenkti informacijos šaltiniui.

N.Isajevo draugai ir artimieji neslepia, kad jis palaikė artimus ryšius su prezidento administracija ir buvo visiškai atsidavęs Kremliui, bendradarbiavo su Kremliaus virėju vadinamo Jevgenijaus Prigožino aplinkos žmonėmis. Jis dažnai kalbėjo valstybinių televizijos kanalų laidose, nors vadino save opozicionieriumi, savo politinę veiklą grindė kova už ekologiją, aktyviai kritikavo A.Navalną.

N.Isajevo artimieji ir draugai pasakojo, kad nuo 2019 m. birželio jis dažnai kalbėjo apie galimybę išvežti savo šeimą į užsienį. Su kai kuriais draugais dalijosi įtarimais, kad sekretorė, kuri karjerą pas jį pradėjo nuo savanoriavimo, o ilgainiui atstojo kitus padėjėjus ir, be kitų darbų, rūpinosi jo darbo grafiku, yra jam primestas žmogus ir kad ketina ja atsikratyti.

Viena iš galimų priežasčių – N.Isajevas dirbo Rusijos specialiosiose tarnybose, pvz., Užsienio žvalgybos tarnyboje: darbas draudimo bendrovėje ar eksporto srityje galėjo būti puiki priedanga. Įtartina ir tai, kad jis itin greitai rado ryšį su S.Mironovu, kurio aplinkoje – net du užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnai.