Ekstremalus stichinis reiškinys

„Visa tai, kas vyksta Australijoje, reikėtų vertinti kaip ekstremalų stichinį reiškinį, prie kurio stiprumo prisideda ir klimato kaita, nes šiuo laikotarpiu pas mus, Lietuvoje, – žiema, o Australijoje – vasara – karščiausias metų sezonas. Tokiu metu Australijoje visada tvyro sausasis sezonas, pasireiškiantis krūmynų gaisrais. Tai – tarsi natūralus procesas, pasikartojantis kasmet, bet šiais metais jis yra ypatingai išplitęs – pasiekęs stichinės nelaimės stadiją“, – portalui kauno.diena.lt sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas.

Pasak pašnekovo, 2019-ieji Australijoje buvo patys sausiausi ir karščiausi metai. O pastarosios klimato ypatybės esą labai prisidėjo prie gaisrų plitimo krūmynuose.

Uniti in Australia Italian Association of Australia feisbuko nuotr.

„Klimato kaita kartu su kylančia oro temperatūra didina ekstremumus, kurie gali pasireikšti tokiais periodais, kai ilgą laiką vyrauja sausra arba gausiai lyja. Kaip jau minėjau, Australijoje buvo užsitęsęs labai sauso, karšto klimato periodas su pakankamai stipriu vėju bei žaibais, kurie leido gaisrams rastis ir išplisti“, – akcentavo specialistas.

Gaisrų Australijoje reikšmė globaliu mastu

Paklaustas, jei nutiktų taip, kad pastaroji sauso bei karšto klimato situacija, kuri ištiko Australiją 2019 metais, kartotųsi kelerius metus be pertraukų, ar tai galėtų turėti neigiamos įtakos klimatui globaliu mastu, D. Valiukas, sakė, jog apokaliptinių scenarijų įmanoma prigalvoti įvairių. Tačiau, esą menkai tikėtina, kad tokio didžiulio masto gaisrai kartosis nuolat.

„Net, jei taip ir nutiktų, turėkime omenyje, kad Australija – uždaras žemynas. Per šį gaisrą ten išdegė maždaug Lietuvos dydžio plotas. Į atmosferą išskirtas anglies dioksido kiekis globaliu mastu vis tiek nesiekia net 1 proc.“, – kalbėjo specialistas.

Didžiausias priešas klimato kaitai – žmogus

Jis pridūrė, kad kasmet Lietuvoje į atmosferą dėl žmogaus veiklos – pramonės, gamybos, transporto, energetikos procesų aktyvumo, anglies dioksido globaliai išskiriama gerokai daugiau nei gaisrų Australijoje atveju. Būtent į pastarąjį aspektą vertėtų kreipti didžiausią dėmesį.

Feisbuko nuotr.

„Žmonija (dėl įvairių savo veiklų – aut. past.) į atmosferą išskiria vis daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų. Mus supanti aplinka nesugeba absorbuoti išmetamo anglies dioksido pertekliaus, todėl jo atmosferoje atsiranda vis daugiau. O atmosferoje atsiradęs anglies dioksidas veikia kaip šiltnamio dujos, kurios didina žemės paviršiaus temperatūrą ir oro temperatūrą prie žemės paviršiaus. Todėl pagrindinė priemonė, kurios galime imtis, – šiltnamio efektą skatinančių dujų išskyrimo į atmosferą mažinimas“, – D. Valiukui antrino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Egidijus Rimkus.

Labiausiai pajus vietiniai regionai

Pasak jo, didžiausią poveikį dėl krūmynų gaisrų Australijoje esą pasijus netoli šio žemyno esantys regionai, nes dūmai slenka link Naujosios Zelandijos (ši salų valstybė į pietryčius nuo Australijos nutolusi apie 2 tūkst. kilometrų – aut. past.) .

Dėl žmogaus veiklos – pramonės, gamybos, transporto, energetikos procesų aktyvumo, anglies dioksido globaliai išskiriama gerokai daugiau nei gaisrų Australijoje atveju

Feisbuko nuotr.

„Nepaisant to, kaip intensyviai slinktų smogas, veikiausiai jis Europos nepasieks, nes tai – visai kitas pusrutulis. Dūmai gali pasiekti tam tikras salas, bet nemanau, jog tai padarys didelę įtaką orui kituose pasaulio žemynuose“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Šokiruojantys skaičiai

Primename, kad antradienį iškritus lietui Australijos pietryčiuose oro temperatūros stulpelis šiek tiek krito žemyn, tačiau penktadienį žadama nauja kaitros banga ir stiprūs vėjai. Tam ugniagesiai ruošiasi iš anksto.

Kaip skelbė BNS, nuo rugsėjo, kai Australijoje prasidėjo ši krizė, jau žuvo 25 žmonės, liepsnos sunaikino per 1 800 namų ir išdegino apie 8 mln. ha žemės – maždaug Airijos ar Pietų Karolinos dydžio plotą. Rytinėje šalies pakrantėje esantys miesteliai skendi tamsoje, kaimo vietovėse „sninga“ pelenais, o didieji miestai dūsta nuo dūmų.

Feisbuko nuotr.

Australijoje liepsnojančių gaisrų dūmai matomi ir už daugiau nei 12 tūkst. km esančiose Čilėje bei Argentinoje, pranešė šių Pietų Amerikos šalių institucijos.

Šie krūmynų gaisrai kelia grėsmę ne tik žmonių gyvybėms. Jų padariniai pragaištingi gyvūnijos bei augalijos pasauliui.

Ekspertai spėja, kad vien tik Naujojo Pietų Velso valstijoje liepsnose žuvo beveik pusė milijardo gyvūnų.

Praėjusiomis savaitėmis pasaulį apskriejo išgelbėtų koalų, godžiai geriančių vandenį iš gelbėtojų rankų, ir apanglėjusiuose miškuose šokuojančių kengūrų vaizdai.

Australijoje dėl didžiulės sausros bus nušauta 10 tūkst. kupranugarių. Gyvūnai kelia grėsmę nuošalioms aborigenų gyvenvietėms, trečiadienį pranešė Pietų Australijos valstijos tarnybos, trečiadienį skelbė ELTA.

Tiksli materialinė žala dar nežinoma

Remiantis Sidnėjaus universiteto atliktu tyrimu, nuo rugsėjo Naujajame Pietų Velse žuvusių gyvūnų gali būti 480 mln. Tai „labai santūri“ statistika, pabrėžia autoriai. Tikrieji skaičiai esą gali būti daug didesni.

Šios nelaimės materialinė žala vis dar nėra žinoma, tačiau Australijos draudimo taryba pranešė, kad jau buvo pateikti reikalavimai atlyginti 700 mln. Australijos dolerių (434 mln. eurų) žalą, ir manoma, jog ši suma gerokai padidės.

Garsenybės neliko abejingos 

Vyriausybė nacionaliniam atkūrimo fondui, iš kurio bus teikiama pagalba nukentėjusioms bendruomenėms, jau yra numačiusi skirti 2 mlrd. Australijos dolerių (1,2 mlrd. eurų).

Komikė Celeste Barber (Selestė Barber) pasinaudojo savo tarptautiniu žinomumu socialiniuose tinkluose ir feisbuke pradėjo rinkti aukas ugniagesiams: užsibrėžta suma – 25 mln. Australijos dolerių – visame pasaulyje buvo surinkta vos per dvi dienas. Sausio 8 dienos duomenimis, suaukota suma jau perkopė 32 mln.

Amerikiečių popmuzikos dainininkė Pink katastrofos ištiktai Australijai gelbėti taip pat paaukojo 500 tūkst. JAV dolerių (448 tūkst. eurų). Tiek pat skyrė ir australų aktorė Nicole Kidman (Nikol Kidman).

Visi norintys gali paaukoti šiose platformose:

*„Facebook“ paskyroje

*„Facebook“ paskyroje

* Užsienio tinklalapyje