Prancūzijos teismas ėmėsi nuteistųjų byloje dėl atakos prieš „Charlie Hebdo“ apeliacijos

Paryžiuje pirmadienį prasidėjo dviejų asmenų, nuteistų dėl bendrininkavimo su satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir vienoje košerinio maisto parduotuvėje 2015 metais surengtų atakų vykdytojais, apeliacijos nagrinėjimas.

Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši), kurie teigė, kad veikė „al Qaeda“ vardu, norėdami atkeršyti už laikraščio sprendimą išspausdinti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūras, Paryžiaus „Charlie Hebdo“ redakcijoje 2015-ųjų sausio 7-ąją nužudė 12 žmonių.

Kitą dieną po išpuolio per eismo patikrinimą netoli Paryžiaus buvo nužudyta 27-erių policijos pareigūnė, o dar po dienos per įkaitų paėmimą žydų parduotuvėje „Hyper Cacher“ Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) nušovė keturis žmones.

Jis teigė, kad veikė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vardu.

Visus tris nukovė policija, o 2020-ųjų gruodį Prancūzijos teismas kaltais dėl pagalbos vykdant tas atakas pripažino 14 asmenų.

Du vienų griežčiausių bausmių sulaukę vyrai nuosprendį apskundė.

Vieno iš užpuolikų draugą Ali Rizą Polatą teismas pripažino kaltu dėl pagalbos žudikams surasti ginklus ir skyrė jam 30 metų nelaisvės.

Jis ir Amaras Ramdani (Amaras Ramdanis), kaltinamas sąmokslu su užpuolikais, neigia kaltinimus ir nori, kad teismas išnagrinėtų dokumentus, kurie, jų teigimu, buvo pamiršti tyrimo metu.

„Šis teismo procesas yra paskutinė galimybė ištaisyti klaidas teisingumo sistemos, kurią užklupo šių išpuolių mastas, ir grįžti prie sveiko proto dėl Polato, paprasto nusikaltėlio, neteisingai apkaltinto vaidmeniu, kurio jis niekada neturėjo, tikslaus vaidmens“, – sakė jo advokatai.

„Charlie Hebdo“ advokatas Richard'as Malka (Rišaras Malka) atmetė šiuos teiginius.

„Šie nusikaltimai turi tikslą, jie yra politiniai, ideologiniai – tai nėra barbarų, vienišų vilkų ar bepročių įvykdyti nusikaltimai“, – sakė jis prie Paryžiaus teismo prieš prasidedant nagrinėjimui.

Teismo posėdyje dalyvavo per išpuolį sužeistas leidinio redaktorius Laurent'as Sourisseau (Loranas Suriso), pasirašinėjantis Risso (Riso) slapyvardžiu, o vienos iš aukų našlė atsinešė plakatą su kitais žuvusiaisiais.

„Aš esu Charlie“

Šios atakos buvo pirmieji iš kruvinų islamistų išpuolių bangos visoje Europoje. Po kelių mėnesių Prancūzijos sostinėje įvyko žudynės koncertų salėje „Bataclan“ ir Paryžiaus baruose ir kavinėse.

Teismas dėl atakų „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir parduotuvėje „Hyper Cacher“ vyko 2020 metais. Jame 14 asmenų – kai kurie iš jų buvo teisiami už akių – buvo apkaltinti padėję šauliams rengti ir organizuoti tuos išpuolius.

Už pagalbą broliams Kouachi ir A. Coulibaly, kurie buvo nukauti policijos, nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo ketverių metų iki gyvos galvos.

Apeliacinis teismas turės per šešias savaites apsvarstyti A. R. Polato ir A. Ramdani atsakomybės laipsnį.

Kelios dienos teismo proceso pradžioje bus skirtos išklausyti išpuolį išgyvenusių asmenų ir aukų giminaičių parodymams.

Tarp „Charlie Hebdo“ redakcijoje nušautų žmonių buvo vieni garsiausių Prancūzijos karikatūristų: 76 metų Jeanas Cabut (Žanas Kabiu), žinomas pseudonimu Cabu (Kabiu), 80 metų George'as Wolinski (Žoržas Volinskis)  ir 47 metų Stephane'as Charbonnier (Stefanas Šarbonjė), žinomas kaip Charbas (Šarbas).

Po tų žudynių visame pasaulyje kilo solidarumo su Prancūzija banga, žaibiškai išpopuliarėjo šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kokie kvaili buvo tie karikatūristai. O ar kiti tapo po to protingesni ? Nei kiek....procesas tapo nevaldomu....atėjo debilų laikai...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių