Apie tai praneša OK „South“.

Rusijos kariai pakilo sraigtasparniu ir bandė pulti Ukrainos pozicijas Mykolaivo srityje. Tačiau „paukštį“ sustabdė atsakomoji ugnis. Mi-24, išvengęs smūgių, pasitraukė.

Tuo pačiu metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos daliniai bei aviacija įvykdė keturias oro atakas, vykdydami ugnies misijas.

OK „South“ taip pat nurodė bendrus okupantų nuostolius per dieną:

– 28 įsibrovėliai;

– vienas tankas T-62;

– viena radiolokacinė stotis;

– tanklaivis ir kita automobilių įranga.

NATO vadovas: karas Ukrainoje gali tęstis ne vienerius metus

Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“.

„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.

J. Stoltenbergas leidiniui pareiškė, jog maisto ir degalų kainos yra niekas, palyginti su kaina, kurią ukrainiečiai kasdien moka fronto linijoje.

Jis įspėjo, kad „mums teks sumokėti dar didesnę kainą“, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgyvendins Maskvos tikslus Ukrainoje.

NATO vadovas pastarąją savaitę ėmė dar aktyviau raginti aljanso narius remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos invaziją.

J. Stoltenbergas pakartotinai paragino NATO valstybes nares toliau tiekti ginklus Kyjivui, nes tokia parama, anot jo, gali padidinti „tikimybę, jog Ukraina sugebės išstumti Putino pajėgas iš Donbaso regiono“.

Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja dalį Donbaso regiono Ukrainos rytinėje dalyje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir kiti šalies pareigūnai šią savaitę NATO būstinėje susitiko su maždaug penkiasdešimties Ukrainos gynybos kontaktinės grupės šalių atstovais, kurių paprašė tiekti daugiau ginklų ir šaudmenų.

O. Zelenska: kuo mažiau sakysiu, tuo saugesnė būsiu

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, prisimindama Rusijos karinės invazijos į Ukrainos teritoriją pradžią, sakė, kad tą rytą „pateko į paralelinę realybę“, rašo UNIAN.

Apie tai ji kalbėjo interviu „The Guardian“ . O. Zelenskos teigimu, prieš invaziją buvo daug informacijos, tačiau ji nebuvo atskleista.

„(Iki vasario 24 d. – red.) buvo daug įvairios informacijos iš skirtingų pusių. Bet, žinoma, nebuvau įtraukta į jokias karines paslaptis. Jaučiausi, lyg patekau į paralelinę realybę. Buvo svarbu ir susivaldyti, todėl visą dieną (vasario 24 d. – red.) praleidau su keista šypsena veide, nes nesugebėjau perteikti vaikams panikos jausmo. Tiesiog sekėme sargybinių nurodymus ir darėme tai, kas mums buvo liepta“, – sakė O. Zelenska.

Pirmoji Ukrainos ponia taip pat pažymėjo, kad visiškai nenorėjo per šeimą daryti spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Žinoma, šeima gali būti naudojama darant spaudimą prezidentui. Aš nenorėčiau rinktis tarp šeimos ir savo prezidentinių pareigų“, – teigė O. Zelenska.

Taip pat ji užsiminė, kad nenorėtų atskleisti informacijos apie tai, kur jos šeima praleido pirmuosius karo mėnesius.

„Kuo mažiau sakysiu, tuo saugesnė būsiu“, – atviravo pirmoji Ukrainos ponia.

Rusija pertvarko laivų grupę Juodojoje jūroje

Rusija pertvarko laivų grupę Juodojoje jūroje. Okupantai sutelkia dėmesį į povandeninį laivyną, praneša UNIAN.

Taip teigiama operatyvinės komanda OK „South“.

Performatuodamas laivyną, priešas bando sumažinti nuostolius jūroje. Dabar okupantai turi 28 raketas „Kalibr“, paruoštas raketų smūgiui. Šeštadienį buvo pranešta  apie 20 .

Rusija jūroje sutelkė du antžeminių raketų laivus ir tris povandeninius laivus. Kovinėms užduotims atlikti okupantai turi tris didelius desantinius laivus.

Okupantai smogė Mykolajivui raketomis

Šeštadienį Rusijos kariai du kartus paleido raketas į Mykolajivą. Dieną jie įmiestą smogė raketomis „Kh-55“, o vakare – raketomis „Caliber“, skelbia UNIAN.

Tai pranešė  OK „South“. Nakties ataskaitoje kalbama apie dvigubą „Kh-55“ raketų smūgį. Užpuolikai tai padarė pramonės infrastruktūrai. Vakare raketų ataka tęsėsi. Rusų kariai puolė penkiomis raketomis „Caliber“ iš Chersono srities teritorijos.

Vieną raketą Ukrainos dalinys sunaikino iš nešiojamos priešlėktuvinių raketų sistemos, antroji atsitrenkė į plastikinių langų gamyklą, dar viena – į gyvenamąjį namą, kita – į dešrų parduotuvę.

Dėl išpuolio gamykloje ir dirbtuvėse kilo gaisrai, kurių bendras plotas siekė apie 400 kv. metrų. Jie buvo lokalizuoti. Sunaikinimo mastai tikslinami. Pirminiais duomenimis, aukų nėra.

JK premjeras Vakarų sąjungininkams: ruoškimės ilgam karui Ukrainoje

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) įspėjo sąjungininkus ruoštis ilgam karui Ukrainoje ir paragino nuolat teikti paramą Kyjivui, antraip pasauliui grės „didžiausios agresijos pergalės“ po Antrojo pasaulinio karo rizika.

Straipsnyje savaitraštyje „The Sunday Times“ B. Johnsonas pažymėjo, kad Ukrainos rėmėjai užsienyje turėtų neprarasti savitvardos ir stengtis užtikrinti, kad Kyjivas turėtų „strateginės ištvermės atsilaikyti ir galiausiai pelnyti pergalę“.

Penktadienį B. Johnsonas netikėtai apsilankė Kyjive, kur dieną anksčiau lankėsi Europos lyderiai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos.

Britų premjeras Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui pasiūlė pradėti plataus masto Ukrainos pajėgų mokymo programą, siekdamas padėti Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.

„Laikas dabar yra gyvybiškai svarbus veiksnys“, – parašė B. Johnsonas straipsnyje, kuris internete buvo paskelbtas naktį į sekmadienį.

„Viskas priklausys nuo to, ar Ukraina savo gebėjimą ginti savo žemę sugebės sustiprinti greičiau negu Rusija galės atnaujinti savo puolimo pajėgumus. Mūsų užduotis – palenkti laiką Ukrainos pusėn.“

Straipsnyje jis pateikė keturių punktų planą dėl „nuolatinio finansavimo ir techninės pagalbos“, kurios lygiai turėtų būti palaikomi „daugelį metų“ ir galbūt didinami.

B. Johnsonas anksčiau buvo įspėjęs, kad konfliktas Ukrainoje gali užsitęsti iki kitų metų pabaigos. Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai ne kartą paragino NATO sąjungininkus tiekti daugiau ginklų ir karinės įrangos.

Nesugebėjusios greitai užimti Ukrainos sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos susitelkė šalies pietuose ir rytuose.

Vakarų šalys prokremliškoms įmonėms ir asmenims paskelbė virtinę griežtų sankcijų, tačiau pastaruoju metu vis labiau nerimaujama dėl to, kad dėl šio konflikto pasaulyje vis labiau aštrėja ekonominės problemos.

Visgi B. Johnsonas, kuriam pačiam savo šalyje tenka kovoti su didžiausia per 40 metų infliacija ir sparčiai kylančiomis degalų kainomis, sąjungininkams pareiškė, jog negalima leisti, kad dėl ekonominių problemų būtų patvirtintas skubotas konflikto Ukrainoje sprendimas.

Jeigu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus leista išlaikyti Ukrainoje užimtą teritoriją, pasaulis netaps „taikesne vieta“, pabrėžė jis.

„Toks pasityčiojimas būtų didžiausia agresijos pergalė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pridūrė britų premjeras.

V. Zelenskis žada atkovoti Ukrainos pietus

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo pajėgos „niekam neatiduos šalies pietų“.

V. Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų. Jis taip pat aplankė karius pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione ir kaimyninėje Odesos srityje.

„Niekam neatiduosime šalies pietų, susigrąžinsime viską, kas yra mūsų, o jūra bus ukrainiečių ir bus saugi“, – pareiškė jis vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“.

Ukrainos prezidentas pareiškė, jog kalbėjosi su kariais ir policijos pareigūnais.

„Kalbant apie jų nuotaiką, jie pasitiki savimi ir, žvelgiant į jų akis, aiškiai matyti, kad visi jie neabejoja, jog pergalė bus mūsų“, – pažymėjo jis.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva pastarosiomis savaitėmis visą savo dėmesį sutelkė į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę.

„Nuostoliai yra dideli. Sunaikinta daug namų, sutrikdyta civilinė logistika, daug socialinių problemų“, – pareiškė V. Zelenskis.

„Pavedžiau sistemingiau teikti pagalbą mylimųjų netekusiems žmonėms. Mes neabejotinai atstatysime viską, kas buvo sunaikinta. Rusija neturi tiek raketų, kiek mūsų žmonės turi noro gyventi.“

Mykolajivas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą. Miestas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Ukraina planuoja atnaujinti taikos derybas su Maskva iki rugpjūčio

Kyjivas planuoja atnaujinti taikos derybas su Rusija iki rugpjūčio pabaigos, po to, kai bus įvykdytos kontrpuolimo operacijos, šeštadienį pranešė pareigūnai, rytuose tebesitęsiant smarkiems mūšiams.

Tuo metu šalis bus geresnėje derybinėje padėtyje, interviu JAV transliuotojui „Voice of America“ sakė vyriausiasis ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie strategiją.

Taikos derybos šiuo metu yra įstrigusios. Kovo pabaigoje Kyjivas pareiškė, kad yra pasirengęs atsisakyti narystės NATO mainais į tarptautines saugumo garantijas.

Tačiau Rusija reikalauja demilitarizuoti kaimynę ir atiduoti teritorijas, įskaitant rytinius Donecko ir Luhansko regionus.

V. Zelenskis lankėsi Mykolajive ir Odesoje

Šeštadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aplankė karo fronto liniją šalies pietuose, užsuko į Mykolajivo ir Odesos miestus.

„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip V. Zelenskis apžiūri nuo karo nukentėjusį Mykolajivo miestą ir po trumpo pokalbio įteikia medalius regiono gubernatoriui ir miesto merui. Kaip teigiama vaizdo įrašo aprašyme, su prezidentu buvo aptarta „ekonomikos būklė, vandens tiekimo atnaujinimas ir padėtis žemės ūkyje“.

Vėliau tą pačią dieną V. Zelenskis apsilankė Nacionalinės gvardijos poste Odesos regione ir pačiame Juodosios jūros uostamiestyje. Odesa, pagrindinis Ukrainos jūrų uostas, šiuo metu patiria Rusijos karinio jūrų laivyno blokadą, taip pat yra rusų apšaudomas iš toli.

Odesoje dislokuoti Ukrainos kariai, kuriems tektų atremti galimą Rusijos desanto operaciją pakrantėje.

V. Zelenskis jau ne pirmą kartą lankėsi karo fronto linijoje. Anksčiau jis lankėsi Charkive, Zaporižioje ir Donbase.

Humanitarinių koridorių pavojus

Tuo tarpu karo draskomame Sjeverodonecko mieste, britų žvalgybos duomenimis, civiliai gyventojai įtariai žiūri į galimybę pasinaudoti siūlomais humanitariniais koridoriais išvykti iš regiono.

Beveik nėra jokių kitų būdų išvykti iš miesto, išskyrus Rusijos ir jos sąjungininkų vienašališkai paskelbtais humanitariniais koridoriais.

Tačiau Maskva anksčiau naudojosi tokiais koridoriais Ukrainoje ir Sirijoje kaip priemone įgyti pranašumą mūšio lauke ir priverstinai perkelti žmones, savo kasdienėje ataskaitoje teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ministerija perspėjo, kad tuo atveju, jei civiliai gyventojai nepasinaudos pasiūlymu pasitraukti koridoriumi, „Rusija tikriausiai teigs, kad turi mažiau pagrindo atskirti juos nuo bet kokių Ukrainos karinių taikinių šiame rajone“.

Šeštadienį Kyjivas pranešė apie Rusijos artilerijos ugnį ir oro antskrydžius rytiniuose Luhansko ir Charkivo regionuose.

Šeštadienį vakare Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos pasiekė daugiau teritorinių laimėjimų Sjeverodonecko apylinkėse, tačiau paneigė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo tvirtinimą, esą buvo užimtas Luhansko miestas.

Dnepropetrovsko srityje sprogo degalų bakas, yra aukų

Dniepropetrovsko srities Novomoskovskio rajone, kur tęsiamas gaisro naftos bazėje likvidavimas, sprogo degalų bakas, skelbia UNIAN.

Tai paskelbė Dnepropetrovsko OVA pirmininkas Valentinas Rezničenka.

„Novomoskovskio rajone ką tik sprogo degalų bakas. Ten 14 valandų gelbėtojai kovoja su gaisru, sukeltu okupantų raketos atakos. Vienas gelbėtojas žuvo, du dėl nudegimų paguldyti į ligoninę", – sakė jis.

Pasak OVA vadovo, šiuo metu žinoma, kad per priešo ataką buvo sužeista trylika žmonių. Vienas jų mirė.

Kaip UNIAN pranešė anksčiau, birželio 18 dieną įsibrovėliai apšaudė Dnipropetrovsko sritį. Priešo raketos Novomoskovsko srityje sunaikino naftos sandėlį. Kilo didžiulis gaisras.

Rusijos kariai raketomis sunaikino įmonę Dniepropetrovsko srityje. Dėl streikų įvyko du sprogimai, sugriautas gamybinis pastatas.

Kyjivo srityje pasigirdo sprogimai

Sekmadienio rytą Kyjivo srities Vyšgorodo rajone suveikė oro gynyba. Tai pranešė Kyjivo regioninė karinė administracija.

„Šį rytą Vyšgorodskio rajone pasigirdo sprogimai. Nuo priešo oro objekto surengta gynyba“, – sakoma pranešime.

Remiantis turima informacija, gaisrų dėl išpuolio nekilo, aukų nėra.

„Informacija tikslinama. Prašome gyventojų per oro perspėjimus likti slėptuvėse“, – pabrėžė administracija.

Dieną prieš tai įsibrovėliai apšaudė teritoriją, esančią netoli Kyjivo srities Brovarų teritorinės bendruomenės.

Vokietija ketina imtis skubių priemonių energijos poreikiams tenkinti

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.

„Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime.

„Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę įspėjo gerokai sumažinsianti dujų tiekimą Europai.

„Gazprom“ pareiškė, kad tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau Europos Sąjungos (ES) pareigūnai mano, kad Maskva taip baudžia Ukrainos, į kurią vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos, sąjungininkus.

Toks Berlyno sprendimas rodo esminius požiūrio pokyčius valdančiojoje socialdemokratų, žaliųjų ir liberaliosios Laisvosios demokratų partijos (FDP) koalicijoje, kuri yra žadėjusi iki 2030 metų atsisakyti anglių naudojimo.

„Tai nemalonu, bet neišvengiama norint mažinti dujų vartojimą“, – pareiškė pranešime cituojamas ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).

Pagal priemones, apie kurias buvo paskelbta sekmadienį, taip pat bus įdiegta dujų pardavimo apdirbamosios pramonės gamintojams „aukcionų“ sistema, kuri, pasak vyriausybės, padės sumažinti dujų vartojimą šiame sektoriuje.

Prieš invaziją iš Rusijos tiekiamos dujos sudarė 55 proc. Vokietijai reikalingų gamtinių dujų, tačiau Berlynas šią dalį jau sumažino iki 35 proc., padidinęs tiekimą iš tokių šalių kaip Norvegija ir Nyderlandai, taip pat sudaręs sutarčių dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo.

Britų žvalgyba pasisakė apie Ukrainos bei Rusijos karių „moralę ir dezertyravimus“

Ir Rusijos, ir Ukrainos pajėgos tikriausiai susiduria su „kintančia“ morale ir dezertyravimu, praneša Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybų informacija.

„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgose buvo dezertyravimo atvejų, tačiau labai tikėtina, kad Rusijos karių moralė tebėra ypač problemiška“, – rašė ministerija, tviteryje pateikdama naujausią informaciją.

„Ir toliau pasitaiko atvejų, kai ištisi rusų daliniai atsisako vykdyti įsakymus, o tarp karininkų ir jų karių kyla ginkluoti susirėmimai“, – priduriama pranešime.

„Žemą Rusijos karių moralę lemia prastas vadovavimas, ribotos galimybės rotuoti dalinius, labai dideli nuostoliai, kovinis stresas, prasta logistika ir darbo užmokesčio problemos“, – rašė ministerija. Taip pat tikėtina, kad dauguma įvairaus rango Rusijos karių vis dar nesupranta karo tikslų.

Pranešime sakoma, kad pastarosiomis dienomis abi pusės „tęsė sunkiosios artilerijos apšaudymus“ Sjeverodonecko šiaurėje, rytuose ir pietuose, o „fronto linija mažai keitėsi“.

JK vyriausybė nuo pat karo Ukrainoje pradžios reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją. Maskva kaltina Londoną vykdant kryptingą dezinformacijos kampaniją.

Ukraina teigia atrėmusi Rusijos pajėgų puolimus šalia Sjevjerodonecko

Ukrainos kariai atrėmė Rusijos pajėgų puolimus prieš kaimus šalia rytinėje šalies dalyje esančio Sjevjerodonecko miesto, kur tarp dviejų šalių kariuomenių jau ne vieną savaitę verda įnirtingi mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Mūsų daliniai atrėmė puolimą Toškivkos [kaimo] rajone, – pranešė Ukrainos kariuomenė feisbuke. – Priešas atsitraukė ir persigrupuoja.“

Pranešime nurodoma, kad Rusijos pajėgos veržėsi prie Orichovės, bet ukrainiečių kariai „sėkmingai atrėmė“ puolimą prie šio kaimo.

Dieną anksčiau pareigūnai sakė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas ir jau kontroliuoja didžiąją jo dalį, bet viso miesto kontrolės dar neperėmė, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.

„Visi rusų pareiškimai, kad jie kontroliuoja Sjevjerodonecką, yra melas. Taip, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, bet viso miesto jie nekontroliuoja“, – platformoje „Telegram“ sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot jo, Rusijos pajėgos „nuolat papildo savo kariuomenę iš rezervo“  ir į Sjevjerodonecką bei aplinkinius rajonus atveža vis naujų karių.

„Dabar jie naudoja vadinamąją šliaužiančią taktiką, mėgina stumtis pirmyn žingsnis po žingsnio, metras po metro.“

Tuo tarpu vietos valdžia toliau evakuoja žmones iš Lysyčansko miesto, kurį nuo Sjevjerodonecko skiria upė ir kuris yra gausiai apšaudomas artilerijos, pareiškė S. Haidajus.

Evakuoti žmonių iš Sjevjerodonecko neįmanoma jau ne vieną dieną, nes buvo susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs miestą su Lysyčansku.

Ukrainos pareigūnai sako, kad Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“ nuo artilerijos ugnies slepiasi šimtai žmonių.

Pasak S. Haidajaus, per 24 valandas gamyklai buvo „dukart smogta“ ir buvo sunaikinti jos „nuotekų valymo įrenginiai“.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens ir maisto, blogėja sanitarinės sąlygos ir trūksta elektros.

Ukrainoje įstatymu uždrausta rusiška muzika

Ukrainoje bus uždrausta viešai atlikti Rusijos pilietybę turinčių atlikėjų muziką. Sekmadienį aukštieji parlamento rūmai dviejų trečdalių balsų dauguma priėmė atitinkamą teisės aktą, „Telegram“ paskelbė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškinama, kad „valstybės agresorės muzikinis produktas [galimai] daro įtaką gyventojų separatistinėms nuotaikoms“.

Rusiška muzika padarytų patrauklesnį rusiškos tapatybės priėmimą ir silpnintų Ukrainos valstybę, sakoma tekste.

Išimtys būtų daromos tik tiems atlikėjams, kurie viešai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o slaptoji tarnyba SBU turėtų sudaryti specialų išimčių sąrašą.

Kartu buvo uždrausta importuoti ir platinti knygas bei kitus spaudinius iš Rusijos, Baltarusijos ir Rusijos okupuotų teritorijų. Knygoms iš Rusijos cenzūra buvo taikoma jau nuo 2016 metų.

Rusija teigia per raketų ataką nukovusi „daugiau nei 50“ ukrainiečių karininkų

Rusijos kariuomenė teigia, kad per raketų ataką sunaikino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadavietę ir nukovė „daugiau kaip 50“ aukšto rango karininkų.

Tarp žuvusiųjų yra generolų, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Vadavietė buvo įsikūrusi Dniepropetrovsko regione, netoli gyvenvietės Šyroka Dača.

I. Konašenkovas taip pat sakė, kad raketomis buvo apšaudytas didelis ukrainiečių dalinys Donecko regione ir žuvo apie 300 ukrainiečių.

Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Tuo tarpu Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“ sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariai Dniepropetrovsko regiono Novomoskovskio rajone raketomis apšaudė naftos saugyklą, per ataką sužeisti buvo trys žmonės.

Pasak agentūros, apie tai „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Vėl turime „atvykėlių“. Novomoskovskio rajone. Trys raketos sunaikino naftos saugyklą“, – rašė V. Rezničenka.

Jis sakė, kad naftos bazėje kilo didelis gaisras, nukentėjo trys žmonės, visi paguldyti į ligoninę dėl nudegimų.

Pasak „Ukrinform“, per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe Dniepropetrovsko regione sekmadienį buvo sužeisti du žmonės, sunaikinti du gyvenamieji pastatai ir kilo gaisras socialinės infrastruktūros objekte.

Prancūzija siunčia Ukrainai 31 toną sėklų

Prancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių.

Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

Balandžio ir gegužės mėnesiais Prancūzija taip pat pristatė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių.

Dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų prie Juodosios jūros blokados buvo sustabdytos grūdų siuntos iš ketvirtos pagal dydį pasaulyje kviečių ir kukurūzų eksportuotojos, o tai sukėlė grūdų trūkumo bei bado grėsmę mažas pajamas gaunančiose šalyse.

Grūdų kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ((Emaniuelis Makronas) šią savaitę pareiškė, kad Prancūzija padeda gabenti Ukrainos grūdus sunkvežimiais per Rumuniją.

Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu 20-25 mln. tonų grūdų yra užblokuoti ir gali pradėti pūti, jei nebus greitai išsiųsti užsakovams.

Jungtinės Tautos įspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę kviečių importavo iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių jų tiekėjų.

FATF dėl karo Ukrainoje apribojo Rusijos vaidmenį ir įtaką šioje organizacijoje

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė dėl Maskvos karinės agresijos prieš Ukrainą iš esmės apriboti Rusijos vaidmenį ir įtaką šioje organizacijoje.

FATF interneto svetainėje paskelbtame pareiškime, apibendrinančiame penktadienį Berlyne pasibaigusios FATF plenarinės sesijos darbotvarkę, pažymima, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje prieštarauja šios organizacijos pagrindiniams principams, kuriais siekiama užtikrinti pasaulinės finansų sistemos saugą, saugumą ir vientisumą, todėl nuspręsta apriboti šios valstybės agresorės vaidmenį bei įtaką.

Visų pirma, Rusija nebegalės FATF atlikti jokio valdymo ar patarėjo vaidmens, dalyvauti priimant sprendimus dėl ekspertinių vertinimų standartų ir procesų nustatymo, taip pat administravimo ir narystės klausimais.

Be to, Rusija nebegalės deleguoti vertintojų, recenzentų ar kitų ekspertų FATF tarpusavio peržiūros procesams.

Pranešime pažymima, jog FATF ketina stebėti padėtį ir kiekviename savo plenariniame posėdyje svarstyti, ar yra pagrindo panaikinti arba pakeisti Rusijai nustatytus apribojimus.

FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

Rusija prie šios organizacijos prisijungė 2003 metais.