„Ukraina nepralaimės geruoju, derybų keliu, paaukojus gyvybiškai svarbią teritoriją, bet išsaugojus suverenitetą ir Vakarų saugumo garantijas. Vietoj to jos laukia visiškas pralaimėjimas, suvereniteto praradimas ir visiška Rusijos kontrolė“, – pažymima leidinyje.

D. Trumpas, kuris planavo greitai „susitvarkyti“ su karu Ukrainoje, susidurs su žiauria realybe, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas derybų būdu pasiekti susitarimą, kuris leistų Ukrainai likti suverenia valstybe. V. Putinas taip pat čia matys galimybę suduoti triuškinantį smūgį Amerikos pasaulinei galiai.

Ir D. Trumpui teks rinktis: arba susitaikyti su žeminančiu strateginiu pralaimėjimu pasaulinėje arenoje, arba nedelsiant padvigubinti Amerikos paramą Ukrainai, kol dar yra laiko. Tai, ką jis pasirinks per kelias ateinančias savaites, lems ne tik Ukrainos likimą, bet ir jo prezidentavimo sėkmę, teigiama straipsnyje.

V. Putino tikslas – nepriklausomos Ukrainos pabaiga

V. Putinas niekada nerodė jokio kito intereso niekam, išskyrus visišką Ukrainos kapituliaciją, o jo paskelbtos susitarimo sąlygos buvo nuoseklios viso karo metu – „denacifikacija“, demilitarizacija, „neutralumas“ ir jokių Vakarų pagalbos programų, skirtų Ukrainos nepriklausomybei stiprinti.

„Vakarų ekspertai, savo straipsniuose dėstantys idėjas, kaip apsaugoti Ukrainą po išsivadavimo, veda derybas patys su savimi: V. Putinas niekada nesutiko su demilitarizuotos zonos sukūrimu, užsienio kariuomenės dislokavimu Ukrainos teritorijoje, bet kokiais tęstiniais Ukrainos kariniais santykiais su Vakarais, Volodymyro Zelenskio vyriausybės ar bet kurios kitos provakarietiškos vyriausybės Kyjive išlikimu“, – rašoma „The Atlantic“ straipsnyje.

Kai kurie optimistai teigia, kad prasidėjus deryboms V. Putinas bus lankstesnis. Tačiau tai grindžiama klaidinga prielaida, kad V. Putinas mano, jog jam reikia atokvėpio nuo kovų, bet tai netiesa, pažymi analitikai.

Taip, Rusijos ekonomika kenčia, o rusų nuostoliai fronte tebėra stulbinamai dideli. Jei karas užsitęstų dar dvejus ar daugiau metų, tai galiausiai priverstų V. Putiną siekti kokių nors paliaubų. Tačiau V. Putinas mano, kad pasieks pergalę anksčiau, ir tiki, kad rusai gali ištverti dabartinius sunkumus pakankamai ilgai, kad pagaliau laimėtų, teigiama straipsnyje.

„Rusijos žmonės praeityje parodydavo nepaprastą gebėjimą aukotis veikiami dviejų paskatų – patriotizmo ir teroro. Manyti, kad Rusija negali palaikyti šios karo ekonomikos pakankamai ilgai, kad įveiktų ukrainiečius, būtų kvaila. Dar vienerių metų gali užtekti“, – sakoma straipsnyje.

Pasak analitikų, V. Putinas mato, kad laikas veikia jo naudai, nes Ukraina negalės atlaikyti karo dar metus be naujo pagalbos paketo iš JAV.

V. Putinui bus naudinga pažeminti D. Trumpą

Maža to, jei D. Trumpas sumažins pagalbą Ukrainai, tai ne tik žlugs Ukraina, bet ir gilės bei daugės nesutarimų tarp JAV ir jų sąjungininkių, taip pat tarp pačių europiečių, teigia analitikai, pažymėdami, kad „V. Putinas yra arčiau savo tikslo suskaldyti Vakarus nei bet kada per ketvirtį amžiaus nuo tada, kai atėjo į valdžią“.

„V. Putinui nerūpi, kas yra Jungtinių Valstijų prezidentas. Jo tikslas jau daugiau nei du dešimtmečius yra susilpninti JAV ir sugriauti jų pasaulinę hegemoniją bei vadovavimą „liberaliajai pasaulio tvarkai“, kad Rusija galėtų užimti savo „teisėtą vietą“ kaip imperija, turinti pasaulinę įtaką... V. Putinas ne tik nenori padėti D. Trumpui, jam naudinga jį žeminti. Tai nebus asmeniška. Šiame „rūsčiame“ ir „ciniškame“ pasaulyje tai bus griežtai dalykinis požiūris“, – mano analitikai.

„D. Trumpas nėra kelyje į šlovę. Ir jei jis greitai nepakeis požiūrio, jo pasirinkimas nulems daug daugiau nei Ukrainos ateitį“, – pabrėžia jie.