Pavasarį nutirpus sniegui laukuose ir miškuose gali atsiverti maitų kapinynai. Valstybei nustojus mokėti dotacijas už nustipusių paukščių, galvijų  prieauglio, avių, kiaulių, jei ūkyje yra per vieną tūkstantį augintinių, utilizavimą, žmonės ieško būdų, kaip atsikratyti gaišenomis nepapurčius savo kišenių. 

Maitas kaupė du mėnesius

Užvakar Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Velžyje esančiame paukštyne „Bolima“ aptiko kelias tonas nudvėsusių viščiukų. Jie buvo sukrauti krūvomis lauke.

Atšilus orui traktoriais stumdomos atliekos pradėjo dvokti, todėl gyventojai paukščių augintojus apskundė veterinarams ir aplinkosaugininkams.

Šie išsiaiškino, kad bendrovė atliekas kaupė du mėnesius. Pastarąjį kartą jos utilizuoti buvo išvežtos gruodį, nors nugaišusius paukščius privalėjo gabenti bent vieną du kartus per mėnesį.

Manoma, kad galbūt paukščių augintojai laukė, kol neliks pašalo. Tada veikiausiai būtų iškasę duobes, suvertę maitas ir užžėrę žemėmis.

Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovei „Bolima“ skyrė 500 litų baudą. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas bendrovę nubaudė 2250 litų bauda.

„Bolima“ buvo įpareigota skubiai pasirūpinti dvėselienos utilizavimu -išsikviesti tuo užsiimančią Rietavo veterinarinę sanitariją, kad bendrovė išvežtų gaišenas. Vakar rietaviškiai turėjo atvažiuoti į Panevėžio rajoną.

Aplinkos apsaugos ir veterinarijos specialistai baiminasi, kad tokių atvejų dar bus ne vienas.

Pasak jų, su finansiniais sunkumais susiduriantiems paukščių ir gyvulių augintojams valstybės sprendimas panaikinti dotacijas už maitos perdirbimą dar labiau apsunkino verslą. 

Netvarkos netoleruos

Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas sakė, kad  praėjusių metų rugsėjį įkurtos „Bolimos“ vadovai teisinosi laiku utilizuoti gaišenų Rietavo veterinarinei sanitarijai neatidavę dėl finansinių sunkumų.

Paukščių augintojai už tai, kad būtų sunaikinta tona atliekų, turi mokėti 720 litų ir dar PVM, iš viso 871 litą. Iki praėjusių metų lapkričio valstybė kompensuodavo maždaug ketvirtadalį išlaidų. Dar anksčiau dotacijos siekdavo net 100 procentų.

Paukštynams, ypač smulkesniems, tokiems kaip „Bolima“, tai didelė našta.

Dalinių kompensacijų taip pat negauna didieji kiaulių augintojai, jų laikantys daugiau nei tūkstantį.

Kompensacijos paliktos tik smulkiesiems kiaulių augintojams. Pasak V.Kontauto, baiminamasi, kad šie neužkastų gaišenų bet kur.

Dalines kompensacijas gauna ir galvijų nuo 2 metų augintojai, nes juos būtina tirti dėl kempinligės. Tačiau už kritusių prieauglio utilizavimą gyventojai turi susimokėti patys. Utilizuotos tonos gaišenų įkainis - 871 litas.

Mokesčio dydis priklauso nuo maitos svorio. Pavyzdžiui, jei nudvėsęs galvijas sveria 250 kilogramų, jo augintojai reikia sumokėti per 200 litų.

Pasak veterinarų, kaimo žmogui jau nuostolis, kad krito jo gyvulys, todėl dar papildomai mokėti už maitos sunaikinimą jis, suprantama, neturi jokio noro.

Todėl ieškoma būdų, kaip nelegaliai atsikratyti nudvėsiu gyvuliu. Tai nėra paprasta. Mat dažniausiai galvijai yra registruoti ir pažymėti. Jo savininkas privalo gauti veterinaro pažymą, kad kritęs gyvulys buvo atiduotas utilizuoti.

Tačiau, kaip sakoma, yra įstatymas, yra ir apstatymas. Ne paslaptis, kad gaišenos yra užkasamos miškuose arba dar blogiau - atsiranda ant mūsų stalo.

Todėl dabar, kai valstybė nebekompensuoja paukščių ir galvijų prieauglio utilizavimo, veterinarai ir aplinkosaugininkai baiminasi, kad padaugės nelegaliai atsikratančiųjų gaišenomis.

„Suprantame: sunkmetis, visiems sunku, bet negalime leisti, kad gyvūnų maitos mėtytųsi pamiškėse ir pakelėse“, - sakė V.Kontautas.

Atliekų surenka mažiau

Rietavo veterinarinės sanitarijos bendrovės direktorius Arūnas Morozovas „Sekundei“ sakė, kad šiemet jiems darbo gerokai sumažėjo. Jis to nesieja tik su valstybės panaikintomis kompensacijomis už gaišenų perdirbimą, tačiau neabejoja, kad įtakos turėjo ir tai.

„Kai kurios nedidelės įmonės mūsų ilgai nekviečia paimti atliekų. Kur jas deda? Privatūs galvijų augintojai, sužinoję, kad už kritusį prieauglį reikės primokėti, pasipiktina. Kiti paskambina ir praneša, kad mūsų paslaugų nebereikia, nes esą gyvulys atsigavo“, - kalbėjo direktorius.

Šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, bendrovėje perdirbama maždaug 20-30 procentų mažiau atliekų.

Pasak A.Morozovo, bendrovės paslaugų poreikis labai susijęs su skerdyklų veikla. Jeigu jos paskerdžia mažiau gyvulių, mažiau darbo turi ir atliekų perdirbėjai.

Pastaruoju metu būtent taip ir atsitiko.Mat Lietuvoje užaugintos kiaulės gyvos išvežamos į Rusiją, o į Lietuvą iš užsienio atvežama skerdiena. 

Planuoja vėl kompensuoti 

Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vedėjas Aleksandras Muzikevičius sakė, kad yra rengiamas naujas įsakymo projektas, jame numatytos dalinės kompensacijos už paukščių, galvijų, kiaulių, avių maitų utilizavimą.

Planuojama už toną nugaišusių paukščių perdirbimą kompensuoti 125 litus. Už toną galvijų maitos utilizavimą siūloma mokėti maksimalią dotaciją - 720 litų.

„Tai - tik projektas. Kompensacijų dydžiai gali keistis“, - įspėjo vedėjas.