Vilniaus ar Kauno arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia, Auksinis berniukas, Palangos tiltas – tai vietos, „neiškrentančios“ iš atvirukų, siunčiamų draugams į užsienį ar įsigyjamų į Lietuvą atvykstančių turistų. Fotomenininkai pastebi, kad visi priprato prie standartinio vaizdelio, o naujų kampų ieškoti neverta – užsakovams tai per rizikinga. Pastarieji atkerta, kad atvirukai kasmet atnaujinami.

Lietuva – be atvirukų kultūros?

„Iš tikrųjų dabartinė fotografija, vaizdai [atvirutėms] yra neįdomūs, nebeieškoma tokių rakursų, kurie būtų įdomūs. Jie darosi eiliniai, kokie yra visame pasaulyje. Tokie švarūs...“ – kalbėdamas su lrt.lt samprotavo fotomenininkas Giedrius Liagas, atvirutėms fotografavęs nuo 1991-ųjų iki 2005-ųjų.

Pasak G. Liago, mėgindami rizikuoti, ieškoti kitų kampų fotografai vargiai įtiks užsakovams. „Visi pratę prie standartinio vaizdelio. Žmonės gal ir pirktų fotografijas, kur Kaunas apsiniaukusią dieną ar per šlapdribą, būtų net visai įdomu ir visai kas kita, bet kažkaip visi įpratę, kad geriau, kai dangus žydras, viskas labai gerai matyti, nėra kažkokių senesnių žmonių nuotraukose, yra jauni, gražūs“, –įsitikinęs fotografas.

„Sutinku, kad Lietuvoje nėra atvirukų kultūros. Visi esame pavažinėję už Lietuvos ribų ir matę, kokia yra įvairovė šių, atrodytų, smulkmenų, bet jos labai stipriai iliustruoja tam tikrą šalį. Atvirukai, turi būti ne tik miesto, šalies objektų nufotografavimas, jie turi pabrėžti tautos charakterį, temperamentą, humoro jausmą, istorinius perliukus“, – mano Monika Vilčinskienė, prieš kelis metus sukūrusi efektingą atvirukų ir socialinės reklamos ciklą M. Vilčinskienės sukurtas atvirukų ir socialinės reklamos ciklas „Kaunas. Tai mano miestas – nesvarbu, kur būčiau“.

Pasak menininkės, šiandien Lietuvoje randami atvirukai nekinta dvidešimtmetį. Jie esą ne tik neparodo šalies unikalumo, bet dar ir sugadina kai kuriuos išties gražius objektus: „Nes galima tą patį nufotografuoti negatyviai, neįdomiai ir galima nufotografuoti taip, kad kiekvienas norėtų nuvažiuoti į tą vietą ir savo akimis pamatyti objektą“, – pridūrė pašnekovė.

Atvirukus kasmet atnaujina

„Man atrodo, kad čia yra lygiai tas pats, kas darosi su visomis prekėmis: keikiame, kad prekės prastėja ir visa kita. Kalti yra ne vartotojai, o užsakovai. Tie, kurie iš to daro verslą. Jie nenori sukti sau galvos, nenori rizikuoti“, – tikino G. Liagas.

„Tikrai nenoriu sutikti. Mes kiekvienais metais Vilniuje apie dešimt naujų vaizdų leidžiame ir žiūrime, kas turistams įdomiausia. Pagal tai orientuojamasi, kad būtų charakteringa ir vaizdas atspindėtų Vilnių“, – atsakė atviručių gamintojos „Paletti“ direktorius Gintaras Balčiūnas.

Pasak jo, šios firmos turistinių atviručių kolekciją sudaro per 100 skirtingų atvirukų ir jie nuolat atnaujinami – tam kiekvienais metais pasitelkiami skrydžiai oro balionais, tariamasi su fotografais, stebima, kas keičiasi.

„Keičiasi pastatai, negali leisti to paties atviruko, kuris bus pasenęs. Mūsų vadybininkai dirba įvairiuose Lietuvos miestuose, jie pasako, kas charakteringiausia, kas pasikeičia. Jie važinėja, stebi, mato. Atsižvelgiama į daug niuansų“, – sakė įmonės direktorius.

M. Vilčinskienė mano, kad tikrai nėra sunku keisti nusistovėjusius atvirukų standartus: „Aš tą pati pabandžiau ir džiaugiuosi puikiais rezultatais. Žmonės, visos socialinės grupės, puikiai priėmė jiems pasiūlytą nestandartą, pastebėjo, diskutavo ir t.t. Tai reiškia, kad viską galima ir reikia pakeisti, nes dabartinė atvirukų situacija neatlieka savo funkcijos ir nereprezentuoja šalies kokybiškai ir įdomiai“.

Įdomiausios atvirutės – su panoraminiais vaizdais

Pasak Vilniaus turizmo informacijos centro specialisto Vitalijaus Kondratovičiaus, daugiausiai šiame centre perkamos atvirutės yra su panoraminiais vaizdais. Atvykstančių turistų dažniausiai mėgstami tie atvirukai, kuriuose pavaizduotos kelios žymios vietos.

„Kartais turistai klausia, ar turime atviručių su daugiau žalumos – žalio Vilniaus, taip pat [susijusių] su žiema, tačiau tokių kol kas neturime – gal turėsime“, – pasakojo V. Kondratovičius.

Anot pašnekovo, bene labiausiai siųsti atvirutes mėgsta lenkai, jie dažniausiai perka atvirutes su mūsų sostinėje esančiais lenkiškais objektais. Nemažai atviručių įsigyja ir vokiečiai.

G. Balčiūnas pažymėjo, kad bene daugiausiai nuperkama atviručių su Vilniaus ir Trakų vaizdais. Ne mažesnio turistų dėmesio sulaukia atvirutės, kuriose pavaizduota Nida, Juodkrantė, Klaipėda ir Kuršių Nerija.

O kodėl nesukuriama nieko pastebimesnio, pasak M. Vilčinskienės, sunku pasakyti: „Reikia pažiūrėti į Lietuvą kitokiomis akimis ir viską atlikti profesionaliai, labai apgalvotai, kokybiškai ir taip, kad tai suprastų labai didelė socialinė grupė žmonių. Aš kalbu daugiau apie atvirukus su idėja, nes tik gražiai nufotografuoti jau neužtenka“.