Kiekvienais metais iš Lietuvos išvyksta vis daugiau žmonių, o svarbiausia – mūsų šalis netenka perspektyvių, kvalifikuotų bei rizikuoti ir dirbti nebijančių jaunų žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, apie 50 proc. emigruojančių žmonių yra jauni, išsilavinę ir šeimos neturintys asmenys, daugiausiai 20-35 metų amžiaus.

Sausio pradžioje Statistikos departamento paskelbtais išankstiniais duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst., arba 0,9 proc.

Jei jau dabar bauginantys emigracijos mastai ir toliau nemažės, tai 2021 m. Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažės 23 proc., o pensinio amžiaus žmonių padaugės 6 proc. Taigi kodėl jaunimas emigruoja? Kokios priežastys lemia jaunų žmonių apsisprendimą išvykti ieškoti laimės svetur?

Emigracija – judėjimas pirmyn bei savęs realizavimas

Jauni, veržlūs ir vietoje nenustygstantys žmonės. Siekiantys užsidirbti ne tik minimaliam pragyvenimui, maistui, bet ir pramogoms, kelionėms, galimybei išpildyti savo svajones. Jie kaip paukščiai turi judėti, eiti pirmyn.

Atrasti kažką naujo, pamatyti pasaulį, realizuoti save, būti savarankiškais ir nepriklausomais žmonėmis. Tokie ir daugelis panašių norų skatina jaunimą emigruoti ir neužsilikti, jau kaip dažnai minima, „neperspektyvioje“ Lietuvoje.

„ Manau, kad jaunimas, ir apskritai, visi emigruojantys žmonės nori kažko naujo, kažko saugesnio bei priimtinesnio. Daugelis mano pažįstamų Lietuvoje sunkiai dirba tik kad galėtų pavalgyti ir išgyventi, jau nekalbant apie pramogas, poilsį savo malonumui. Tarkim čia, Ispanijoje, gyvenimas tikrai nėra lengvas, tačiau iš atlyginimo gali išgyventi, savaitgalį papramogauti ir susitaupyti atostogoms, pakeliauti, o Lietuvoje tam reikėtų mažiausiai dviejų atlyginimų“ – DELFI pasakojo 22 metų vaikinas Tomas, gyvenantis Ispanijoje.

Jam visiškai pritarė ir jauna mergina, kuri jau ketverius metus gyvena Norvegijoje. „Gyvendama ir dirbdama čia, Norvegijoje galiu sau leisti nepalyginamai daugiau nei Lietuvoje. Jau neskaitant išlaidų buičiai, aprangai bei maistui, galiu daugiau pramogauti, keliauti, pamatyti pasaulį ir atrasti vis kažką naujo“ – savo įspūdžiais dalinosi Malvina, gyvenanti Norvegijoje.

„Pati emigracija į kitą šalį ir gyvenimas svetur pakeičia požiūrį į gyvenimą, o tai - neįkainojama vertybė. Įvertinus kitų šalių kultūras supranti, jog Lietuvoje žmonės yra per daug susirūpinę visai nereikšmingais dalykais, o tai, kas išties svarbu – nustumiama į šalį“ – patirtimi dalinosi dar vienas emigrantas Mantas, kuris jau nepilnai metus gyvena ir dirba Vokietijoje.

Emigrantų karta – tėvai ir vaikai

Ne vien jaunimas išvyksta gyventi į užsienį ieškoti geresnių pragyvenimo šaltinių, bet ir vyresni žmonės. Neretai pasitaiko jog išvykus tėvams, įsitvirtinus svečioje šalyje, paskui juos patraukia ir vaikai.

Taip nutiko ir Tomui, kurio tėvai jau ne vienerius metus gyveno Ispanijoje, o susiradę darbus ir įsitvirtinus svečioje šalyje, pasikvietė sūnų pas save, skanauti geresnio gyvenimo duonos.

„Apskritai man nebuvo kito pasirinkimo tik emigruoti. Mano tėvai jau gyveno Ispanijoje, todėl kvietėsi mane gyventi kartu. Aš buvau jaunas ir nežinojau kas manęs laukia Ispanijoje, bet tikėjausi kažko geresnio, kažko – kas aprūpintų mano gyvenimą ekonomiškai“ – savo prisiminimais dalinosi Tomas, kuris jau šešerius metus gyvena Ispanijoje.

Vaikinas užsimena, jog dabar Ispanijoje jaučiasi kaip „vietinis“, puikiai kalba ispaniškai, todėl net patys ispanai jį laiko „savu“, tačiau pripažįsta, kad imigrantams jo kraštiečiai nėra labai malonūs.

„Ispanai nėra labai malonūs imigrantams ir tikrai nelaukia jų išskėstomis rankomis. Galima sakyti, jie šiokie tokie rasistai, ypač rumunams, bulgarams ar marokiečiams, trumpai tariant, kitos spalvos žmonėms“ – savo patirtimi dalinosi Tomas.

Emigruoti paskatino meilė ir užtikrintos saugios ateities kartu siekimas

Išvykusi į svečią šalį ne dėl noro patirti naujų pojūčių, ne dėl ekonominių priežasčių, bet tik dėl vienos vienintelės priežasties – meilės. Kadangi Malvinos vaikinas jau gyveno ir dirbo Norvegijoje, jauna mergina išvyko iš gimtinės norėdama kurti savo ateitį su draugu, nors ir ne Lietuvoje.

Paklausta, ar jauna mergina su savo antrąją puse planuoja ateityje grįžti į gimtinę ir kurti šeimą čia, Lietuvoje, sako nežinanti ir labai abejojanti, nebent pasikeistų tam tikros pragyvenimo sąlygos.

„Negrįšim į Lietuvą, jei nepagerės pragyvenimo lygis bei socialinės garantijos. Nors esame Norvegijoje imigrantai, bet jaučiamės daug daug saugiau nei Lietuvoje“ – pasakoja jau ketverius metus su savo vaikinu Norvegijoje gyvenanti Malvina.

Mergina DELFI pasakoja, jog kiek yra susidūrusi su norvegais, tai labai malonūs žmonės, priima imigrantus ir net jeigu nemoki norvegų kalbos, visuomet noriai stengiasi tau padėti išspręsti iškilusius sunkumus.

Į svečią šalį dėl nuosavo būsto Lietuvoje

Dirbęs čia Lietuvoje ir supratęs, jog įsigyti nuosavą būstą iš gaunamo atlyginimo nepavyks, Mantas išvyko dirbti į Vokietiją. „ Nenorėjau kaupti pinigų 10 metų dirbdamas Lietuvoje už tokį menką atlyginimą ir galiausiai, dar imti paskolą. Pagrindinis rodiklis išvykti buvo didesnis atlyginimas ir noras realizuoti svajonę – artimiausiu metu įsigyti savo nuosavą būstą“ – nuoširdžiai pasakojo vaikinas.

Nors Vokietijoje Mantas dirba dar tik nepilnai metus, kategoriškai teigia, jog gyventi ateityje grįš tik į Lietuvą, ten, kur jo šeima, draugai bei širdžiai miela ir pažįstama aplinka.

Likusiam jaunimui Lietuvoje vaikinas pataria neskubėti vykti į svečią šalį. „Pirmiausia reikia įvertinti tai, ką tu čia palieki Lietuvoje. Ar didesnis kiekis pinigų padarys tave laimingesnį tarp svetimų žmonių? Reikia suprasti, kad emigruodamas turi pasiruošti sunkiai dirbti – vergauti, kad pasiektum tai, ko nori“ – DELFI pasakojo Vokietijoje dirbantis ir gyvenantis Mantas.

Vaikinas džiaugiasi, jog šiuolaikinis pasaulis kupinas naujų technologijų, kurių pagalba gali lengvai susisiekti su šeima, draugais, kadangi Vokietijoje žmonės dažniausiai kalba tik vokiečių kalba, todėl visa supanti aplinka – tikrai svetima.

„Nuvykus į Vokietiją iškart susidūriau su kalbos barjeru. Kadangi dirbu viešbutyje, dažniausiai tenka susidurti su vyresniais žmonėmis, kurie nemoka angliškai ir nekalba kitomis kalbomis išskyrus vokiečių, bet susikalbėti vis tiek įmanoma“ – šmaikščiai komentuoja Mantas.

Netingintis jaunimas pragyvena ir Lietuvoje

Ne visi į Lietuvą ir į pragyvenimą joje žvelgia taip pesimistiškai. Anot Lietuvos darbo biržos atstovo Valdo Maksvyčio, mūsų šalyje tikrai nėra pačios geriausios galimybės įsidarbinti ir rasti puikų darbą, tačiau iniciatyvūs ir aktyviai beieškantys darbo jaunimas tikrai gali jį gauti.

„Mažų mažiausiai ko reikia, tai laukti, svarbiausia imti veikti - tiesiogiai bendrauti su darbdaviais, pažįstamais, aktyviai dalyvauti projektuose, jaunimo organizacijų veikloje, studijų metu - praktikose, stažuotėse, mainų programose“ – teigė V. Maksvytis.