Vienoje pusėje – komanda, kurios visas branduolys praėjusį sezoną triumfavo finale. Kitoje pusėje – ekipa, kurios nė vienas žaidėjas nėra žaidęs Eurolygos finale.

Vienoje pusėje – komanda, siekianti prisijungti prie išrinktųjų klubo, laimėjusio Eurolygą dukart iš eilės. Kitoje pusėje – tituluočiausia visų laikų Eurolygos ekipa, tačiau siekianti vos antro titulo per paskutinius 30 metų.

Vienoje pusėje – keli tūkstančiai skardžiabalsių sirgalių, kuriančių šventę Londone. Kitoje pusėje – vos keli šimtai fanų, paskęstančių milžiniškoje O2 arenoje.

Eliminuoti favoritai

Eurolygos finale susitiksiančios Pirėjo „Olympiakos“ ir Madrido „Real“ komandos turi daug skirtumų. Tačiau abi turi mažiausiai vieną panašumą – prieš sezoną nedaug kas prognozavo, kad šios ekipos susitiks finale. Ir abi jos pusfinalyje pranoko komandas, kurios prasidėjus sezonui buvo minimos favoritėmis.

„Olympiakos“ išmetė Maskvos CSKA komandą, kuri surinkusi būrį žvaigždžių ir krepšinio profesoriumi tituluojamą trenerį Ettore Messiną, siekė vieno tikslo – nubraukti praėjusių metų nesėkmę ir triumfuoti finale.

Skambių pavardžių kratinys taip ir netapo tikra komanda. Sonny Weemsas jau Kaune negarsėjo kaip geras komandos draugas, niekas nepasikeitė jam atvykus ir į Maskvą. Milošas Teodosičius visą sezoną žaidė žemiau savo galimybių ribos, o pusfinalyje daugiau trukdė nei padėjo.

„Dingo Milošas Teodosičius. Paskutinį kartą pastebėtas įeinantis į O2 areną“, – per pusfinalio rungtynes „Twitter“ tinkle pajuokavo buvęs krepšininkas Thomasas Van Den Spiegelis.

„Atjungi Teodosičių, atjungi ir visą CSKA žaidimą“, – paprastą sėkmės priežastį po pergalės atskleidė „Olympiakos“ gynėjas Martynas Gecevičius.

„Olympiakos“, priešingai, rėmėsi visa komada ir jos žaidimas nesugriuvo net tada, kai naudingiausias Eurolygos žaidėjas Vassilis Spanoulis (3/12 metimų) žaidė ne ką geriau už Teodosičių.

„Real“ taip pat rėmėsi daugybe žaidėjų, tačiau pusfinalyje kovojo su komanda, kuri nebuvo stipriausios sudėties.

„Barcelona“, vien šį sezoną turėjusi dvi įspūdingas pergalių serijas (12 ir 9 pergalių iš eilės), prarado Pete'ą Mickealą, Nathaną Jawai ir pusfinalyje nesusitvarkė su „Real“ priekine linija. Madrido klubas per ketvirtą kėlinį panaikino 9 taškų deficitą ir pelnytai žengė į finalą.

Kaip bus finale? Kas pastatyta ant kortos? Ko tikėtis? Apžvelgiame svarbiausius klausimus ir atsakymus prieš 2013 metų Eurolygos finalą.

Patirtis

„Olympiakos“ išsaugojo beveik visus žaidėjus, kurie pernai Stambule iškovojo Eurolygos taurę. Šių metų sudėtyje yra net 10 pernykščių čempionų.

Tuo tarpu nė vienas „Real“ žaidėjas nėra žaidęs Eurolygos finale.

Ar tai gali būti svarbus veiksnys?

„Patirtis yra svarbu, ypač finalo ketverte. „Real“ žaidėjai nėra rungtyniavę Eurolygos finale, tačiau jie turi patirties iš kitų varžybų. Jie gali atlaikyti įtampą taip pat gerai kaip ir mes“, – įsitikinęs Georgios Printezis, pernai lėmęs „Olympiakos“ pergalę finale.

Jam antrino „Real“ puolėjas Felipe Reyesas.

„Nors nesame žaidę Eurolygos finale, esame kovoję daugybėje svarbių rungtynių su rinktine, ir ten įgiję reikiamos patirties. Pamatysime, kuri komanda turės daugiau problemų tvarkantis su psichologine įtampa, tačiau abi ekipos yra labai patyrusios“, – sakė Reyesas.

Jis ir dar trys „Real“ žaidėjai yra rungtyniavę Europos čempionato arba olimpinių žaidynių finaluose.

„Patirtis yra svarbi, kadangi ji suteikia išminties. Logiška, kad kuo daugiau eini į mokyklą, tuo daugiau išmoksti. Tačiau kai kurie žmonės eina į mokyklą visą gyvenimą ir vis tiek nieko neišmoksta“, – filosofiškai reziumavo „Real“ treneris Pablo Laso.

Istorinė svarba

Po pralaimėto pusfinalio CSKA treneris Messina palinkėjo savo kolegai iš „Olympiakos“ padaryti tai, ko nepavyko jam pačiam – du sezonus iš eilės laimėti Eurolygą.

Niekas to nėra padaręs nuo 2005 metų, kai Tel Avivo „Maccabi“ laimėjo du titulus iš eilės. Tik dar dvi komandos yra iškovojusios čempionų titulą bent du sezonus iš eilės – 1986-1988 metais tai padarė Milano „Olimpia“, 1989-1991 m. – Splito „Jugoplastika“.

„Nesutinku, kad mes dar nieko nepasiekėme ir svarbiausia yra iškovoti titulą. Vien patekimas į finalo ketvertą buvo pasiekimas“, – įsitikinęs „Olympiakos“ strategas Georgios Bartzokas, tarsi raminantis save ir komandą prieš artėjantį finalą.

Kol „Olympiakos“ siekia patekti į istoriją, „Real“ siekia visiems priminti apie savo istorinę praeitį. Aštuonis titulus laimėjęs „Karališkasis“ klubas yra tituluočiausias Europoje, tačiau paskutinį ir vienintelį per 30 metų trofėjų laimėjo 1995 metais, kai finale įveikė tą patį „Olympiakos“.

Ar šis faktas turės įtakos „Real“ komandai?

„Mums nereikia, kad visi iš šalies kartotų, jog „Real“ jau daug metų nelaimėjo titulo. Bandome visą dėmesį skirti savo darbui ir nekreipti dėmesio į kalbas“, – sakė Reyesas.

Žiūrovai

„Olympiakos“ fanai gelbėja Eurolygos finalo ketverto dvasią. Futbolo šalyje vyksiančios varžybos ne itin domina vietinius sirgalius ir O2 arenoje būtų tylu it kapuose, jei ne „Olympiakos“ fanai.

Pusfinalyje jų buvo apie 3-4 tūkstančius, finale gali būti dar daugiau. Bet kuriuo atveju, 3-4 tūkstančiai graikų sirgalių sukelia tokį triukšmą, kad dreba O2 areną dengiantis brezentinis stogas.

„Real“ komandą į Londoną atlydėjo iki tūkstančio fanų, tačiau jie išsibarstę po visą areną ir neturi jokių galimybių prilygti varžovams.

Ar žiūrovai gali tapti svarbiu veiksniu finale?

„Graikijoje dėmesys krepšiniui šiomis dienomis yra milžiniškas. Esame karšto charakterio ir turėsime save kontroliuoti“, – pernelyg didelio emocijų proveržio baiminosi Bartzokas.

Mikrodvikovos

Kyle'as Hinesas pusfinalyje sudorojo kur kas už save aukštesnį Nenadą Krstičių. Finale 198 cm ūgio amerikiečio lauks ne ką lengvesnis uždavinys – Felipe Reyesas, taršęs „Barcelona“ gynybą.

Reyesas pelnė 17 taškų, surinko 23 naudingumo balus ir rinko taškus lemiamomis akimirkomis. Hineso rodikliai pusfinalyje – 13 taškų, 10 atkovotų kamuolių. Šios mikrodvikovos nugalėtojas būtų realiausias pretendentas gauti naudingiausio finalo ketverto žaidėjo prizą.

Tačiau nereikia pamiršti ir kitų tituluotų žaidėjų. Spanoulis atsiėmė naudingiausio sezono krepšininko prizą, bet pirmose pusfinalio rungtynėse nežibėjo. Sunku tikėtis, kad jis nesužais dvejų rungtynių iš eilės.

Lygiai taip pat nereikia manyti, kad Rudy Fernandezas bus toks pat tylus kaip pusfinalyje (3/10 metimų).

Galiausiai – trenerių dvikova. Tiek Bartzokas, tiek Laso yra jauni, nuolat tobulėjantys ir perspektyvūs treneriai. Ir nė vienas nenori visų nuopelnų prisiimti sau.

„Negalime sakyti, kad esame geresni treneriai už Messiną ar Xavi Pascualį, – sakė Bartzokas. – Tai reiškia, kad mūsų komandos buvo stipresnės, bet ne tai, kad mes geresni treneriai už juos. Kuri ekipa geriau padirbės sekmadienį, ta ir laimės, bet tai nebus vien trenerio pergalė ar pralaimėjimas.“

Prognozė

„Niekada nenuvertink čempiono širdies“, – kažkada yra pasakęs treneris Rudy Tomjanovičius.

Lažybų bendrovės prognozuoja „Real“ pergalę, tačiau „Olympiakos“ šį sezoną demonstruoja čempionišką charakterį, čempionišką gynybą ir tai yra pagrindinės priežastys, kodėl jie, o ne „Real“ turėtų būti laikomi finalo favoritais.