Populiariausio Lietuvoje kovos meno - kiokušin karatė - pajėgiausi sportininkai vasario 27-28 dienomis Vilniaus „Lietuvos ryto“ arenoje kovos dėl Lietuvos čempionato apdovanojimų. Iš viso varžybose savo sugebėjimus demonstruos apie 200 atletų.

Vasario 27-ąją (šeštadienį) sportininkai ant tatamio žengs 12 val., kai prasidės katos rungties varžybos. 14 val. įvyks oficiali čempionato atidarymo ceremonija, po kurios vyks suaugusiųjų kumitė rungties atrankos kovos. Nuo 17 val. žiūrovų lauks desertas - suaugusiųjų kumitė rungties pusfinaliai ir finalai.

Vasario 28-ąją nuo 11 val. ant tatamių dėl apdovanojimų kausis jaunių kumitė čempionato dalyviai.

Šių metų Lietuvos čempionatas bus išskirtinis, nes vyks pagal pasaulio karatė organizacijos patvirtintą naują svorio kategorijų sistemą. Visos svorio kategorijos „palengvėjo“ 5 kg.

Vyrai nuo šiol varžysis svorio kategorijose iki 65, iki 75, iki 85 ir virš 85 kg.

Moterys iki šių metų varžydavosi trijose svorio kategorijose (iki 55, iki 65 ir virš 65 kg), o dabar turės 4 svorio kategorijas - iki 50, iki 55, iki 60 ir virš 60 kg.

Tokios permainos lėmė, kad itin pagausėjo sunkiasvorių kategorijos dalyvių skaičius, į jas pateko daugiau pajėgių sportininkų. Pavyzdžiui, į vyrų sunkiasvorių gretas peršoko Edgardas Sečinskis (Europos čempionatų prizininkas svorio kategorijoje iki 90 kg, 2015 metų pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionato Tokijuje 7-osios vietos laimėtojas) ir Vytautas Cėpla (Europos čempionatų prizininkas svorio kategorijoje iki 80 kg).

Pasak Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidento, Europos karatė organizacijos viceprezidento Romo Vitkausko, svorio kategorijų sistemos reforma mūsų sportininkams nėra naudinga.

„Ji reikalinga ir naudinga šalims, kuriose yra daug lengvasvorių. Mums surinkti daug vyrų, sveriančių iki 65 kg, tikrai nėra lengva užduotis. Šios reformos iniciatyva priklauso japonams. Europos karatė organizacijos valdybos posėdyje Antverpene diskutavome apie pakeitimus, nusprendėme, kad jie mums nėra naudingi. Deja, Europa turi tik 4 balsus iš 16 pasaulio organizacijoje. Kiti regionai palaiko japonų idėją, todėl nusprendėme patvirtinti sistemą ir mūsų žemyne. Tai padaryta sportininkų labui. Svorio kategorijų neatitikimas su pasaulio sistema sukeltų sunkumų vykdant atranką į pasaulio čempionatus ir rengiantis jiems“, - analizavo R. Vitkauskas.

Ši reforma nėra vienintelė, prie kurios turės derintis Lietuvos kiokušin karatė meistrai. Jau šiais metais vyks ne tik Europos čempionatas pagal 4 svorio kategorijas Tbilisyje, bet ir Senojo žemyno pirmenybės Belgrade pagal 9 svorio kategorijas vyrams ir 5 - moterims. Pastaruoju variantu stengiamasi priartinti kiokušin karatė prie olimpinių standartų, kokiais vadovaujamasi vykdant, tarkime, imtynių ar dziudo varžybas.

2017 metais vyks ir du pasaulio čempionatai - 4 svorio kategorijų Astanoje ir 9 svorio kategorijų vyrams bei 5 moterims - Tokijuje.

„Man 9 kategorijų sistema atrodo daug priimtinesnė. Naudojant 4 kategorijų sistemą dabar gali susitikti 85 ir 120 kg sveriantys sportininkai. Tai jau yra labai didelis skirtumas, verčiantis susimąstyti ir apie sportininkų saugumą. 9 kategorijų sistemoje sunkiasvoriai sveria nuo 95 kg, - svarstė R. Vitkauskas. - Dabar yra taip, kaip yra, tačiau tai yra tik optimalios sistemos paieškos. Manau, 9 kategorijų sistemoje kovos būtų įdomesnės, sistema būtų naudingesnė Lietuvos ir Europos kiokišin karatė plėtrai. Be to, įdiegtume olimpinį modelį, o tai yra labai svarbu karatė siekiant vietos olimpinėje programoje.“

Vis dėlto LKKF atstovas sutinka, kad permainos sukūrė ir papildomą intrigą Lietuvos čempionate.

„Lietuvos čempionato rezultatai turės įtakos sprendžiant, kurie sportininkai vyks į Europos čempionatą, todėl kova bus tikrai karšta. Be abejo, labai įdomu, kaip sunkiasvorių kategorijoje seksis E. Sečinskiui ir V. Cėplai. Jų lauks labai stiprūs varžovai, pamatyti šias kovas turėtų norėti visi kovos menų gerbėjai“, - tvirtino R. Vitkauskas.