Tiesa, maratone jau įskaitomi rezultatai pasiekti nuo 2022 metų lapkričio 1 d., o 10000 m bėgime, daugiakovėse, sportiniame ėjime ir estafetėse – nuo 2023 m. sausio 1 d.

Kvalifikacijos principas – 50 proc. vietų skirti sportininkams, kurie įvykdys kvalifikacinius normatyvus, o likusius 50 proc. vietų užims aukščiausias pozicijas pasaulio reitinge turėsiantys atletai. Iš viso olimpinėse žaidynėse varžysis 1810 lengvaatlečių, t.y. po 905 vyrus ir moteris. Visi jie dalyvaus 23-ose individualiose ir dvejose mišriose rungtyse – estafetėje 4×400 m ir 35 km sportinio ėjimo komandinėse varžybose.

Ne paslaptis, jog kiekvieną olimpiadą normatyvai yra keliami (pavyzdžiui, vyrų disko metimo rungtyje 2016 metais Rio normatyvas buvo 65 m, 2020 metais Tokijuje 66 m, o 2024 metais Paryžiuje – 67.20 m), todėl šiuo keliu prasibrauti į Paryžiaus olimpines žaidynes sportininkams bus nemenkas iššūkis. Juolab, kad dauguma normatyvų yra aukštesni už Lietuvos rekordus.

Be to, dėl olimpinių žaidynių ažiotažo, normatyvai į šias varžybas yra didesni nei lengvosios atletikos Europos ar pasaulio čempionatų. Įdomu, jog norint įvykdyti 10000 m bėgimo rungties olimpinį normatyvą (lygiai 27 minutės), reikia viena sekunde bėgti greičiau nei 2008 metais pasiektas šios rungties olimpinis rekordas (27 min. 1 sek.).

Kvalifikacijos sistema į Paryžiaus olimpines žaidynes užsidarys 2024 metų birželio 30 d., maratono rungtyje – balandžio 30 d.

2021 metais vykusioje Tokijo (Japonija) vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 11 Lietuvos lengvaatlečių, o 2016 metų Rio (Brazilija) žaidynėse – 16.

Pirmieji olimpinių kelialapių jau liepos 2 d. Stokholme (Švedija) vyksiančiame Deimantinės lygos etape sieks disko metikai – Mykolas Alekna bei Andrius Gudžius. Sekmadienį World Athletics kontinentinio turo varžybose Šveicarijoje bei Estijoje startuos dar keletas Lietuvos lengvaatlečių.