- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seksualinis smurtas prieš vaikus – skaudi, sudėtinga, bet ir labai aktuali tema. Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą, kokios prevencinės priemonės, LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologe Ieva Daniūnaite.
– Kaip tėvai galėtų įtarti, kad prie jų vaiko galbūt seksualiai priekabiavo arba jis patyrė seksualinę prievartą?
– Kad vaikas patiria tam tikrų sunkumų, išduoda jo pasikeitęs elgesys, savijauta. Vaikas gali tapti labai įsitempęs, nerimastingas, užsisklendęs. Arba ima elgtis destruktyviai, agresyviai. Vieni tampa grubesni, irzlesni, kiti labai prislėgti. Labai svarbu tėvams pastebėti elgesio, savijautos pokyčius. Gali būti specifinių požymių, kurie leidžia įtarti seksualinės prievartos riziką. Pavyzdžiui, vaiko seksualinis elgesys bei žinios neatitinka jo raidos tarpsnio, jis yra daug seksualesnis, nuolat klausinėja apie lytinius santykius. Gavęs atsakymą, nenurimsta ir vėl ko nors klausia apie seksą. Arba pasako tokių detalių, kurių šiaip tokio amžiaus vaikas neturėtų žinoti.
– Iš jūsų darbo praktikos, ar dažnai vaikai praneša tėvams apie netinkamą kito žmogaus elgesį?
– Mažesni vaikai, žinoma, gali dar nesuprasti, kad tam tikras elgesys yra netinkamas. Todėl labai svarbu, kad suaugusieji su savo atžalomis kuo anksčiau pradėtų apie tai kalbėtis jiems suprantama kalba. Atitinkamai pagal jo amžių. Bet dažnai vaikas pasako apie kito žmogaus netinkamą elgesį suaugusiems. Į tai svarbu tėvams sureaguoti, labai rimtai išklausyti jį, tikėti tuo, ką jis sako. Būna, mažesni vaikai pasakoja apie tai, kaip apie tam tikrus „žaidimus“, kas turėtų priversti tėvus suklusti. Na, o vyresni vaikai gali pasakoti, kad kažkas prie jų lietėsi, vertė žiūrėti kažkokias nepadorias nuotraukas, fotografavo jo intymias vietas ar rodė savo lytinius organus. Kartais turi praeiti kažkiek laiko, kol vaikas išdrįsta tai pasakyti, bet dažniausiai jie bando apie tai kalbėtis su suaugusiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vadinasi, kardinalus vaiko elgesio pasikeitimas – jau gali būti signalas, kad kažkas ne taip?
– Taip, staigūs elgesio pokyčiai išduoda, kad vaikas patyrė kažkokią traumą, galimai ir seksualinę prievartą, ar turi kitų problemų. Tėvai turėtų į tai atkreipti dėmesį.
– Ar gali būti, kad seksualinę prievartą patyrusio vaiko elgesys pastebimai nepasikeičia ir sunku tai įtarti?
Dažniausiai seksualinė prievarta būna nevienkartinis įvykis, ji gali tęstis ilgai. Vaikas yra sugundomas arba per bauginimus įtraukiamas į tokius santykius.
– Gali. Nors emocinių pokyčių visada įvyksta, bet jie kartais būna nepastebi, neryškūs, jei tai nevienkartinis atvejis. Dažniausiai seksualinė prievarta būna nevienkartinis įvykis, ji gali tęstis ilgai. Vaikas yra sugundomas arba per bauginimus įtraukiamas į tokius santykius. Seksualiai išnaudojantis asmuo gali jam dovanoti dovanas ir pan.
– Pakalbėkime apie prevenciją. Kada ir kaip tėvams reikėtų pradėti tokius pokalbius su vaikais, kokių duotumėte patarimų?
– Vaikams labai svarbu perduoti žinią, kad jis visada gali ateiti ir pasakyti, jei patenka į bėdą, kas nors netinkamai ar nemaloniai su juo elgiasi, nuskriaudžia. O kalbėtis reikia pradėti kuo anksčiau. Kai mokome vaikus įvairiausių dalykų, iš tiesų reikia pamokyti ir apie kūno saugumą. Vaikai turi žinoti, kad yra intymios vietos, mūsų lytiniai organai, kad kiti negali į juos žiūrėti ar jų liesti. Taip pat reikia paaiškinti, kad kiti žmonės negali jo prašyti ar liepti žiūrėti jų intymių vietų ar jas liesti. Tai galima aptarti ir su mažais vaikais. Labai svarbu, kad tėvai pamokytų vaikus saugumo dalykų, kaip atpažinti, kas yra netinkamas elgesys, kas yra geri prisilietimai, kas – blogi.
– Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. seksualinio priekabiavimo arba seksualinės prievartos atvejų įvyksta artimoje aplinkoje. Ar jūs sutinkate su tuo?
– Išties daugiausiai seksualinio priekabiavimo arba seksualinės prievartos atvejų įvyksta artimoje aplinkoje. Retai kada seksualiai priekabiauja prie vaiko žmogus iš nepažįstamos aplinkos. Tad labai svarbu kuo anksčiau vaiką informuoti apie galimus pavojus ir kad tokiais atvejais jis turėtų apie tai pasakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...