- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichologai pastebi, kad po pandemijos vis daugiau žmonių skundžiasi išaugusiu nerimu, motyvacijos stoka ir perdegimo sindromo simptomais.
Tai, kad nuovargis darbe tapo perdegimo sindromu, LNK reportaže Toma teigė supratusi prieš pusantrų metų, klausydama radijo laidos.
„Klausiausi ir dėjau visas varneles: skausmas, motyvacijos stoka, nemiga, apetito pokyčiai ir pan. Paskutinį dalyką, ką jie pasakė – cinizmas darbe ir kolegų atžvilgiu. Kai užsidėjau ir šitą varnelę, supratau, kad tai – apie mane“, – pasakojo tinklaraščio „Ramios mintys“ autorė Toma Mantulovė.
Perdegimo sindromą moteris gydosi iki šiol. Ir neslepia, kad vis dar būna sunkių dienų, kai vietoje darbų labiau norėtųsi griūti į lovą. Tad kai tik gali, Toma renkasi ramesnį darbo kampelį.
„Baimės stadija dėl to, kad galbūt nebebūsiu tokia sveika kaip buvau, turbūt jau praėjo. Dabar labiau suprantu, kad tai yra galimybė transformuoti savo gyvenimą ir ateity tapti itin sveikai ir gyventi subalansuotai“, – pasakojo Toma.
Savo patirtimis moteris dalinasi tinklaraštyje, kur apie perdegimo sindromą diskutuoja su specialistais. Toma tikina, kad ši tema aktuali dažnam lietuviui.
„Daugeliui perdegimas, galbūt kai kuriems nediagnozuotas, tik iš simptomų galima numanyti – nutiko po karantino“, – tikino Toma.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kad pandemija išryškino psichologines bėdas bei sukėlė perdegimą, mato ir darbdaviai.
„Per kelias dienas mūsų gyvenimas pasikeitė, apsivertė viskas. Netekome galimybės matytis su artimais žmonėmis, bendrauti su kolegomis. Tiesiog buvome įkalinti namuose“, – neseną praeitį prisiminė „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tad kai kurios įmonės savo darbuotojams ėmė siūlyti psichologo konsultacijas. Tiesa, vienos įmonės samdo psichologus, o kitose pasikalbėti apie jausmus kviečia kolegos.
„Turime darbuotojų-savanorių komandą, kurie yra apmokyti padėti kolegoms esantiems sudėtingose gal krizinėse situacijose“, – pasakojo „Telia“ gerovės ambasadorė Ugnė Bižantaitė-Pauliukienė.
Tačiau net ir pandemijai atslūgus, vizitai, kurių metu galima specialistui pasipasakoti apie savo sunkumus, įmonėse išlieka populiarūs.
„Tai reiškia, kad žmonių noras pasikalbėti apie tai, kas jam yra svarbu, aktualu – neišnyksta“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Darbdaviai pastebi, kad viena iš didžiausių darbuotojų problemų – nuolatinis skubėjimas. O dėl jo atsiranda ir kitų sunkumų, su kuriais susitvarkyti vienam ne visada pavyksta.
„Esmė – gyvenimo tempas. Mes gyvename labai dideliame tempe. Žmonės ieško būdų, kaip padėti sau sustoti“, – sakė U. Bižantaitė-Pauliukienė.
Darbas pastaraisiais metais tampa viena pagrindiniu psichologinės sveikatos prastėjimo priežasčių.
„Tikrai labai daug perdegimo pastebima. Kadangi žmonės nori viską atlikti ir daryti tobulai. O visko daryto tobulai yra tiesiog neįmanoma“, – tikino psichologė Arminta Vagrytė.
Žmonės ieško būdų, kaip padėti sau sustoti.
Ypač išsipasakoti prireikia jauniesiems darbuotojams. Darbdaviai netgi pastebi, kad jaunimui psichologas darbovietėje – itin svarbus aspektas ieškant darbo.
„Įmonės šventės, sveikatos draudimas, nemokami sporto klubai, pietūs į ofisą – kas irgi yra labai svarbu. Mes manome, kad organizacijos brandą rodo, kai darbdavys dėmesį skiria psichinei sveikatai“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Psichologai tikina, kad lietuviai vis drąsiau žengia į psichologo kabinetą.
„Jaunimas ir didesnė dalis respondentų atsako, kad jie kreiptųsi pagalbos ir norėtų ieškoti, jeigu jos prireiktų“, – sakė psichologė.
Tik konfidencialumo klausimas lieka itin svarbus. Ir dalį apsilankyti pas psichologą darbe sustabdo.
„Ieškome būdų, kaip prie žmonių prieiti arčiau, nes jie nebūtinai patys kreipiasi“, – sakė U. Bižantaitė-Pauliukienė.
Psichologai tikina, kad stigma pripažinti savo bėdas ir kreiptis pagalbos kur kas gajesnė vyresnių žmonių tarpe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins2
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...