Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo

Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis rečiau ryžtasi mirtinai susižaloti.

„Šiandien mes turime stipriai pasikeitusią situaciją į gerąją pusę ir bendras savižudybių skaičius tikrai mažėja. Labai stipriai mažėja savižudybių skaičius tarp jaunų žmonių ir tai mane labai džiugina. Tai rodo, kad ilgalaikis užsispyręs darbas prevencijos srityje duoda savo vaisių“, – antradienį teigė L. Slušnys.

Vis dėlto parlamentaras pažymėjo, kad savižudybių problema gana opi išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Jo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės vis dar vengia kreiptis pagalbos į specialistus.

„Turime bėdą ir tikrai didelę vyresnių negu 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tai yra tie asmenys, kurie žudosi dažniausiai. Jauniems žmonėms kreiptis į psicho sveikatos specialistą nėra praktiškai jokių problemų šiais laikais, jie labai drąsiai tą daro. Mano kartos ir vyresni asmenys, pasiūlius tokią paslaugą, gana ironiškai nusišypso, tas stigmos variantas labai gajus, pasakoma – „aš ne psichinis ligonis, aš nesuprantu, kodėl čia turiu būti“. Ir toje vietoje istorija ir baigiasi. Jie nesikreipia, neieško“, – atkreipė dėmesį L. Slušnys.

Jo teigimu, būtina padėti tokiems žmonėms suprasti, kad jie gali ir turi, kur kreiptis pagalbos, ištikus sunkioms gyvenimo situacijoms.

„Šitą mes turėsim pakeisti, tikiuosi, kad nereikės pakeisti užaugant kartai, kas būna kartais, kad viena karta turi nuaugti, ir tada jau jie galės tą pagalbą gauti“, – pridūrė jis.

Per 20 metų savižudybių skaičius sumažėjo beveik tris kartus

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, yra labai svarbu pastebėti žmones, kurie galvoja apie savižudybę, bei mokėti su jais užmegzti ryšį.

Šiuo tikslu Lietuvoje vyksta įvairūs mokymai. Pranešama, kad praėjusiais metais daugiau nei 4 tūkst. žmonių buvo apmokyti, kaip atpažinti grėsmę, užmegzti ryšį bei nukreipti kenčiantį asmenį pagalbos.

I. Rubikas pažymi, kad Lietuvoje taip pat plečiamas ir kitų prevencinių priemonių tinklas: organizuojamos konsultacijos, terapiniai užsiėmimai.

„Nuo šių metų smarkiai plečiasi ASSIP terapijos prieinamumas. Tai yra keturių konsultacijų ciklas, kuris yra sukurtas tarptautinių mokslininkų, Lietuvoje adaptuojamas, ir jisai padeda sumažinti pakartotinio mėginimo žudytis grėsmę“, – aiškino ekspertas.

Anot jo, šiai programai yra skirtas nemenkas finansavimas, o mokymus yra baigę daugiau nei dešimt terapeutų visoje Lietuvoje.

Tikimasi, kad iki 2030 metų pavyks pasiekti Europos Sąjungos (ES) savižudybių skaičiaus vidurkį – 13 asmenų 100 tūkst. gyventojų.

„Šiuo metu tai yra 19,6, praėjusių metų statistika. Dar yra, kur siekti, bet <...> nuo 46 asmenų iki 19, tai yra tikrai labai didelis pokytis, kurį mum pavyko pasiekti per paskutinius 20 su trupučiu metų“, – kalbėjo I. Rubikas.

Pranešama, kad šiais metais Lietuvoje dirbti pradeda savižudybių prevencijos koordinatoriais. Jų paslaugos bus teikiamos 20 šalies savivaldybių.


Šiame straipsnyje: savižudybėprevencijajaunuoliaimažėja savižudybiųPsichologainėrimaspagalbos tel

NAUJAUSI KOMENTARAI

tik nereikia lia lia

tik nereikia lia lia portretas
lietuvoje ryskus pokyciai vyksta tarp melagiu ir parsidaveliu bailiu statistu o savizudybes jau panaseja i masiskas

D.

D. portretas
Dabar nebereikia kelti ranką prieš save, nes daugelį "patvarkė" ypatingas valstybės "dėmesys" mūsų sveikatai : krenta kaip lapai rudenį žmonės- "be smurto žymių" kasdien randami dažniausiai jauni žmonės... Jie negalėjo "nesibadyti", nes būtų likę be darbo ir pragyvenimo šaltinio : pavyzdžių juk apstu, kai "antivakseriams" neleido mokytis, dirbti, metė iš bendrabučių, neleido į parduotuves ir renginius... Juk ne visi gali "sau leisti" nedirbti... O dabar gąsdina vasarą buvusia "bangele" ( atseit, net 16 žmonių mirė) ir jau vėl "pakilusiu sergamumu", kuris "gali nuvesti iki pandemijos"...

beveik visi jau issizude,,,

beveik visi jau issizude,,, portretas
kiti tepe slides ...tai dabar dar gyvi vaiksto..
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Vaikas nenori skaityti? Tam gali būti pateisinamų priežasčių
    Vaikas nenori skaityti? Tam gali būti pateisinamų priežasčių

    Kaip parinkti vaiko ir paauglio amžiui tinkamą literatūrą, kad tema nebūtų per ankstyva ar kaip tik – nebeaktuali, ir ką mokytojai ir tėvai gali padaryti, kad vaikai skaitytų ir vėliau, kai už tai nebegrės neigiamas įvertinimas mokyklos dien...

    1
  • Lytiškumo ugdymo ekspertė: svarbu matyti asmenis
    Lytiškumo ugdymo ekspertė: svarbu matyti asmenis

    Artėjantys mokslo metai, dažnam jaunam žmogui atnešantys ir naujų socialinių situacijų ir iššūkių, – vertinga proga suaugusiesiems sugrįžti prie lytiškumo ugdymo temos ir užmegzti dialogą su vaiku. Ką vis dėlto a...

    29
  • Vartotojų favoritai – žinomi lietuviški prekių ženklai
    Vartotojų favoritai – žinomi lietuviški prekių ženklai

    Pirkėjai Lietuvoje favoritais laiko gerai žinomus lietuviškus prekių ženklus ir yra įsitikinę dėl jų kokybės, rodo maisto produktų vartojimo tendencijų tyrimas. ...

  • Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui?
    Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui?

    Ruduo – puikus metas pradėti naujus darbus, siekti paaukštinimo ir išsikelti naujų tikslų. Ir nors daugumai žmonių rugsėjį nuotaika gerėja, nereikėtų apsikrauti per daug, nes atėjus lapkričiui daugumos nuotaika prastėja. Apie t...

    7
  • Vaikas nenori į mokyklą: galbūt metas pasikalbėti su savimi?
    Vaikas nenori į mokyklą: galbūt metas pasikalbėti su savimi?

    Artėjant rugsėjui, tėveliai tikisi, kad atžalos su džiaugsmu pasitiks naujuosius mokslo metus. Vis dėlto kartais moksleivis ima ir pareiškia visai nenorintis eiti į mokyklą. Kas tai – nekalta vaiko emocija ar rimta problema? Pasak speciali...

    5
  • Kaip neapsunkinti mokslo metų pradžios?
    Kaip neapsunkinti mokslo metų pradžios?

    Paskutinės savaitės prieš pirmą vaiko Rugsėjo 1-ąją – nebetinkamas laikas nei sustiprintoms skaitymo ar rašymo pamokoms, nei jokiam būsimo mokinuko muštravimui. Ir vaikui, ir jo tėvams svarbu nusiraminti, ragina Vilniaus &Sca...

  • Iš atostogų malonumų – į rugsėjo pareigas
    Iš atostogų malonumų – į rugsėjo pareigas

    Grįžimas į mokyklą po atostogų daugeliui moksleivių kelia iššūkių. Nerūpestingą dienotvarkę keičiant griežtesniam ritmui, dažnas ima jausti įtampą ar nerimą. Kaip padėti atžalai, kad prasidėję mokslo metai keltų kuo mažiau ...

    1
  • Rugsėjo 1-oji jau ant nosies: kaip padėti savo atžalai sugrįžti į ritmą?
    Rugsėjo 1-oji jau ant nosies: kaip padėti savo atžalai sugrįžti į ritmą?

    Tikriausiai daugelis vaikų pastaruoju metu sulaukė klausimų: „Ar lauki Rugsėjo 1-osios? Ar nori į mokyklą?“. Apie tai, kaip padėti savo atžalai, jei ji nenori eiti į ugdymo įstaigą, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Vaikų linijos&ld...

    3
  • Tobulumo siekis – ne visada naudingas
    Tobulumo siekis – ne visada naudingas

    „Kuo būsi, kai užaugsi?“ – šį klausimą pirmą kartą dažniausiai išgirstame labai anksti. Įvairiais lūkesčiais žmogus apipinamas nuo mažens, o augant šie lūkesčiai nuolat didėja. Vis dėlto per didelis spaudi...

  • Vaikų nerimo priežastis – Rugsėjo 1-oji
    Vaikų nerimo priežastis – Rugsėjo 1-oji

    Daugumai vaikų artėjanti Rugsėjo 1-oji tampa tęstinio nerimo priežastimi. Grįžimas į mokyklą moksleivius dažniausiai priverčia nerimauti dėl įtemptos mokymosi rutinos. Kai kurie baiminasi dėl galimų patyčių. O vaikai, kurie pereina į kitą mo...

    4
Daugiau straipsnių