Kauno klinikų ortopedas traumatologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto vadovas Rimtautas Gudas kartu su Sporto instituto komanda ir sporto medikais daro revoliuciją gydydami traumas.

Meniskas – kaip amortizatorius

"Gal ne visiems patinka mano nuomonė, bet ją susidariau iš patirties ir remdamasis šios srities pasaulio mokslo naujovėmis: nereikia skubėti operuoti", – tvirtai įsitikinęs LSMU Sporto instituto bei Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas profesorius R.Gudas.

Tai priverčia suklusti net ir sveikuosius, nekalbant apie tuos, kurie kenčia skausmą ir bijo operacijos. Profesorius R.Gudas savo teiginį iliustruoja pavyzdžiu, kaip galima gydyti plyšusį meniską.

"Anksčiau būdavo, kad magnetinio rezonanso tyrimas patvirtina menisko plyšimą ir operuoji, dalį menisko pašalini. Dabar – stop: nereikia skubėti menisko šalinti, ypač jei pažeistas nežymiai, nes kelio sąnario skausmo priežastis dažnai būna visiškai kita. Net 70-80 proc. atvejų kartu su degeneruotu ar nedaug pažeistu menisku būna pažeista ir sąnario kremzlė. Pašalinus meniską apkrova jai padidės, o vyresnio amžiaus žmonių sąnario kremzlė silpnesnė. Meniskas ją saugo, jis ypač svarbus kaip amortizatorius. Tik tuomet, jei visas priemones pritaikiusiuosius vis tiek vargina su menisku, o ne su kremzle susiję kelio sąnario dirginimo simptomai, svarstoma apie operaciją", – pavojus ir gydymo metodus aiškina vienas garsiausių mūsų šalies ir Europos ortopedų traumatologų R.Gudas.

Profesorius turi didelę sporto traumų gydymo patirtį, operuoja garsiausius sportininkus. Jis pats – ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas, žaidęs krepšinį ne viename šalies klube ir dabar tebežaidžiantis Kauno krepšinio mėgėjų lygoje. Vadovaudamasis principu, kad judėjimas, sportas yra sveikata, profesorius R.Gudas yra ne tik sporto traumatologijos pradininkas, bet ir vienas iš aktyvių universitetinio lygio sporto medicinos sistemos kūrėjų. Kas tai ir kam jam to reikia?

Išrašo garantinį taloną

"Būdavo, jei žmogus gavo traumą, išoperuojame ir viso gero, eik kur nori, daryk ką nori. Visi iš karto klausia, kada pasveiks, kada vėl galės sportuoti. Niekas nekontroliavo, ar saugu tai daryti po traumos, operacijos. Dabar diegiame sistemą, kokia yra visame pasaulyje, kad grįžimas į sportą būtų kontroliuojamas faktais grįstais įrodymais, kad būtų saugu", – profesorius R.Gudas aiškina, kodėl reikalinga sporto medicina.

Iki šiol vadovautasi nuostatomis, kad plyšus meniskui pasveikstama po dviejų mėnesių, po kelio kryžminio raiščio operacijos – per šešis mėnesius ar net metus. Tiek laiko praėjus žmogus grįžta į įprastą gyvenimą, bet ar ligonis tikrai pasveiko, kokia jo būklė – niekas nežino.

"Klausimas, kur tie kriterijai, kuriais remiantis galėtume pacientą saugiai grąžinti į buvusį aktyvumo lygį, užtikrinti, kad vėl neištiktų trauma", – svarstė profesorius R.Gudas.

Atsakymas rastas bendradarbiaujant su sporto kineziterapeutais ir sporto reabilitologais. Vieni tokių yra dirbantys Kauno klinikose ir Sporto medicinos institute – Laimonas Šiupšinskas, Vytenis Trumpickas, Gediminas Tankevičius. Juos profesorius R.Gudas vadina savo srities žvaigždėmis.

"Mes, sporto chirurgai, išoperuojame ligonį, žinome, kokį transplantą ar audinį panaudojome, kaip jį fiksavome, ar buvo sveiki meniskai ir kremzlės. Tuomet, pooperaciniam laikui praėjus, pacientą perduodame sporto medikų ir sporto kineziterapeutų globai. Jie atlieka testus, kuriais įvertina paciento būklę, pakartotinos rizikos laipsnį. Jei jos nėra, žmogus gali grįžti į sportą, o jei dar negali – reabilitaciją tęsiame, sudarę naują programą. Tik tuomet, kai matome, kad sportuoti bus saugu, pacientą peržegnoję išrašome jam garantinį taloną", – nuoširdžiai ir vaizdžiai apie savo darbą pasakoja profesorius R.Gudas.

Atvyko iš Klaipėdos

Netrukome pamatyti, kas tas testavimas. Bekalbant su medikais erdvioje Sporto instituto salėje, tarpdury pasirodė sportiškai apsirengęs vaikinas. Susipažįstame: Antanas Dirkstys, 17-metis, tuoj sulauksiantis 18-os. Vaikinas atvyko iš Klaipėdos, kad įsitikintų, ar jau gali sportuoti, nes žaidžia krepšinį ir jam plyšo kryžminiai raiščiai.

"Mane operavęs chirurgas patarė važiuoti į Kauną ir išsitirti, ar viskas gerai, ar jau galiu vėl sportuoti", – paaiškino Antanas.

Žinia apie LSMU Sporto institutą ir čia atliekamus unikalius tyrimus jau pasklidusi po visą Lietuvą.

Kineziterapeutas L.Šiupšinskas pacientui nurodė atsigulti ant kušetės. Išmatavo kojas ir paaiškino: "Tu pakelsi koją, aš ją spausiu žemyn, o tu neleisk, priešinkis." To veiksmo metu gydytojas, pridėjęs mažą aparatą prie Antano šlaunies, kažką matavo.

"Kai plyšta kryžminis raištis, jį kompensuojant reikia iš kitur paimti sausgyslių. Gręžiame kanalą, įvedame, fiksuojame sraigtais. Vieta, iš kurios paimtos sausgyslės, susilpnėja, bet jas kompensuoja sutvirtėję raumenys. Dabar tiriama raumenų jėga toje vietoje, kur išimtos sausgyslės", – aiškino profesorius R.Gudas.

Gydytojas L.Šiupšinskas matavo paciento raumenų jėgą niutonais įvairiose pozicijose, ją skaičiavo pagal koeficientą.

Testai atliekami etapais

Kita testo užduotis – stovint ant vienos kojos, kita kuo toliau nustumti žymeklį. Šį veiksmą Antanas gali atlikti, įvertinus pirmojo duomenis.

"Testai atliekami etapais, nuo saugiausio iki pavojingiausio. Būna, kad jų tęsti dar negalima", – paaiškino gydytojas L.Šiupšinskas, stebėdamas, kiek tiriamasis ištiesė operuotąją koją.
Nepakankama amplitudė lemia šlubavimą, gali pradėti skaudėti nugarą.

Trečias testo pratimas – šokti aukštyn. Gydytojas paragino pasistengti nusileisti ten pat, iš kur pakilta. Šie judesiai, kartojami kelis kartus, yra filmuojami.

"Atskaitos taškas – atstumai tarp kelių ir čiurnų ramiai stovint. Kai šuolininkas nusileidžia, kūnas spaudžia kojas prie žemės, jos linksta ir keliai sukasi į vidų. Kelių sąnariams ir raiščiams, kremzlėms tenka didelė apkrova. Toks judesio stereotipas blogas. Jei, pavyzdžiui, žmogus žaidžia krepšinį, šoka ir taip nusileidžia, kelio raištis visą laiką traumuojamas", – priežastis aiškino gydytojas kineziterapeutas L.Šiupšinskas.

Nuo neigiamų padarinių saugo gerai dirbantys stiprūs raumenys. Judesiai išsiderina, jei vienos raumenų grupės nusilpusios, o kitos stipresnės. Po šio tyrimo gydytojas analizuoja vaizdo įrašus: kaip žmogus lenkia kelius, ar pats lenkiasi, kokia jo pėdų padėtis. Iš to daromos išvados apie raumenis.

"Jei nušokus kulnas nesiekia grindų, vadinasi, sutrumpėję blauzdos raumenys, todėl skiriame daugiau tempimo pratimų. Jei keliai krypsta į vidų, reikia žiūrėti, kur yra silpna grandis, kurį varžtą paveržti, kurį atleisti", – vaizdingai kalbėjo L.Šiupšinskas.

Išanalizavęs tyrimo duomenis, gydytojas juos pateiks pacientui ir patars, kaip raumenis stiprinti, koreguoti judesius, kad būtų saugu.

Riziką galima išmatuoti

"Jau metai, kai visa tai darome sistemingai, nepaleidžiame į nežinią nė vieno mūsų operuoto paciento", – konstatavo profesorius R.Gudas.

Sužinojusieji, kokia pagalba čia teikiama, į Kauną atvyksta vis daugiau ligonių, operuotų kitose šalies ligoninėse. Žmonės, besirūpinantys sveikata, žino, kad, plyšus vienam kryžminiam raiščiui ir nieko nekoreguojant, didelė ir kito raiščio plyšimo rizika, nes problema – fiziologija.

"Tiriame ir sveikus žmones, kad galėtume išanalizuoti skirtumus, lemiančius traumų riziką. Visas pasaulis ieško priežasčių, tai darome ir mes", – apie vieną iš Sporto instituto funkcijų aiškino profesorius R.Gudas.

Mokslui pasitarnauja ir tie pacientai, kurie nori išsitirti prieš vykdami, pavyzdžiui, slidinėti. Prašo ištirti nuo galvos iki kojų ir pasakyti silpnąsias vietas. Taip apsisaugoma nuo traumų.
"Keletas tenisininkų, pusiau profesionalų, tikrinosi periodiškai, ar viskas gerai, ar nėra silpnų vietų. Galime viską pamatuoti ir pagrįsti įrodymais, o ne vien savo nuomone", – džiaugėsi gydytojas L.Šiupšinskas.

Nustačius, kad judesiai nuo funkcinės normos atsilieka 40 proc., dažnai pacientus ištinka šokas. Esant tokiems nukrypimams, pavyzdžiui, tenisininkams, labai padidėja peties sąnario išnirimo rizika. Tai žinant traumai galima užbėgti už akių, stiprinant raumenis, judėjimo sistemą.

Klube arba namuose

Kaip tai daryti? LSMU Sporto instituto kineziterapeutai paskiria pratimus, kuriuos galima atlikti sveikatingumo klube. Kitas variantas – namų programa. Jai parenkami specialūs individualūs pratimai, ir žmogus, įsigijęs priemonių – kineziterapijos kamuolį, gumą – gali juos atlikti savarankiškai.

Į klausimą, kodėl negalėtų veikti sportinės-atokiosios-profilaktinės reabilitacijos-prevencijos padalinys institute, profesorius R.Gudas atsakė apgailestaudamas, kad tokių paslaugų ligonių kasos nefinansuoja. Kaip ir testų bei kitų sporto medikų atliekamų procedūrų. Viena tokių – priešoperacinė reabilitacija.

"Žmogus patyrė traumą, atvyko pas gydytoją. Šis nustatė problemą ir operaciją paskyrė po pusantro mėnesio", – stebino profesorius R.Gudas.

Kodėl operuojama po tiek laiko, argi tai ne nusikaltimas? Profesorius nusijuokė ir paaiškino, kad tai daroma ligonių labui. Traumos vietoje, pavyzdžiui, kelyje, gali būti kraujo, raumenys gali būti sustingę. Tad skubiai operuojant iškyla tromboembolijų, kelio sustingimo ir kitokių komplikacijų grėsmė. Kiekvienas ligonis yra individualus ir vienodų algoritmų, gydant sportines traumas, nėra.

"Žmonės, patyrę traumą, nori būti išoperuoti tuoj pat, bet juos reikia parengti funkciškai. Jei tai gerai pavyksta, kartais galima gyventi ir be kryžminio raiščio. Taip ir būna, kad, priešoperacinės reabilitacijos laikotarpiui praėjus, net nebenorima operuotis. Man to ir reikia, nes tada operacija praeina labai sklandžiai, ligonis daug greičiau pasveiksta, vartojama mažiau vaistų", – aiškino profesorius R.Gudas.

Rezultatai akivaizdūs: sportininkai daug greičiau grįžta į aikštelę, kai kuriuos, anot profesoriaus R.Gudo, net tenka stabdyti. Nemažai terminų nustato ir gamta, o sporto kineziterapeutai kartais taip greitai atstato žmogaus funkcijas, kad pooperaciniai randai dar nebūna sugiję. Dėl to pas kauniečius atvyksta pacientų net iš užsienio.

Vienas pacientų buvo vilnietis gydytojas, ortopedas-traumatologas. Jam buvo plyšęs užpakalinis ir priekinis kryžminiai raiščiai. Patyręs kauniečių metodus kolegų pacientu buvęs gydytojas užsidegė juos įdiegti savo ligoninėje sostinėje. Kauniečiai tam neprieštarauja, darbo užteks visiems, o ligoniams bus daug geriau.

Ne tik profesionalams

Visų šių metodų LSMU Sporto institute mokosi studentai ir magistrantai. Kineziterapeutų rengiama labai daug, bet daug jų nedirba tiesioginio darbo.

"Kiekybė yra, o kokybės trūksta. Orientuojamės į kokybę, sporto kineziterapiją. Kai iš valstybės finansuojamos reabilitacijos grįžusio ligonio klausiu, ką jis ten darė tas keturiolika darbo dienų, išgirstu keistą atsakymą. Sako, kokie 7-8 žmonės suėjo į salę, davė jiems gumas, ir judėk. Vienam operuotas kelis, kitam petys, bet visiems reabilitacija vienoda. Žmonės praranda laiką, o naudos nėra", – konstatavo profesorius R.Gudas.

Jis tvirtino, kad reabilitacijai reikia sisteminių pokyčių. Lietuvoje jų dar nėra, bet Sporto institutas rodo pavyzdį. Instituto vadovas kartu su LSMU bei Kauno klinikų vadovybe turi puikių idėjų: pastatyti naują multifunkcinį sporto centrą su integruotu stadionu, bėgimo takais, kaip yra užsienio šalyse. Kol kas daug ko trūksta, bet profesorius R.Gudas tiki, kad sėkminga pradžia yra puikus startas, o kai projektą remia LSMU ir Kauno klinikų vadovai, jis tikrai bus realizuotas.

Apgailestavimą, kad visa tai skiriama tik sportininkams, pašnekovai vienu ypu nuneigia. L.Šiupšinskas tvirtina, kad jų darbas skirtas kiekvienam fiziškai aktyviam žmogui, norinčiam gyventi sveikai.

"Matytumėt, kokios moterėlės ateina", – visai rimtai pasakė profesorius R.Gudas.

O kaip patekti pas šiuos gydytojus? Ir R.Gudas, ir L.Šiupšinskas konsultuoja Kauno klinikose, tačiau eilės labai ilgos. Dar galima registruotis pas sporto medicinos gydytojus. Visi jie dirba komandiniu principu.

"Jei profesorius mato, kad reikia atlikti testus – siunčia pas mane", – aiškino L.Šiupšinskas.

Gydytojai nerimauja dėl trūkumų sveikatos sistemoje. Sporto instituto medikai klinikinį darbą atlieka ne už atlyginimą, o iš entuziazmo. Ar ilgai jie taip dirbs?

"Kai pavargsime, tada galvosime. Bandome gauti finansavimą per projektus, tokių gydymo metodų prasmingumu įtikinėjame ligonių kasas. Kol kas svarbesni energetiniai, krašto apsaugos reikalai, o žmonių sveikata prieš juos nublanksta. Dėl to už sporto medikų konsultacijas žmonės turi susimokėti 72 litus, už tyrimą – dar 72", – apmaudžiai kalba profesorius R.Gudas.
Juk jis gydo be vaistų, o interesai didesni ten, kur karaliauja farmacija.

Moterys šokinėja kitaip

Jei žmogus sveikas, jam tupiant ar šokant, keliai yra ties antruoju kojos pirštu. Moterų kelių iškrypimą lemia kitokia anatomija, joms įgimta didesnė kelio sąnario traumų rizika.

Judesiais galima patikrinti raiščius. Kineziterapeutas daug ką gali įvertinti, stebėdamas judantį žmogų. Gydymas pagrindžiamas, vadovaujantis objektyviais tyrimais, įrodytais ir patvirtintais mokslo.

Iš vaizdų, užfiksuotų sąnariams patiriant didžiausią apkrovą, atliekami matavimai ir daromos išvados.

Lyginama, kiek operuota galūnė atsilieka nuo sveikosios. Tikslas – pasiekti, kad atsilikimas būtų ne daugiau kaip 10 proc.

Viena žmogaus kūno pusė būna dominuojanti, natūraliai stipresnė. Dėl to žmogus įprastai ta pačia koja šoka per balą, spiria kamuolį.

Operuotoji galūnė dažnai pasiekia sveikosios lygį, o intensyviai treniruojant gali ir aplenkti.