- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymas plačiau dalinti donoro korteles, pateiktas kaip alternatyva numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, Seime paramos nesulaukė.
Parlamentas šią savaitę po pateikimo atmetė Seimo narių Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus, vairuotojo teises žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės.
Už projektą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo devyni ir 37 susilaikė, kitu balsavimus jis grąžintas iniciatorėms tobulinti.
Pataisas parlamentarės registravo kaip alternatyvą grupės Seimo narių projektui, kuris siūlo numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Pagal jį, visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Šiam projektui po pateikimo anksčiau buvo pritarta.
Kortelių išduodama nedaug
A. Širinskienė pristatydama pataisas teigė, kad donoro kortelė yra aiškus ženklas tiek medikams, tiek donoro artimiesiems dėl išreikštos žmogaus valios.
Numanomo sutikimo modelį jį vadino „ganėtinai radikaliu“, nes jis atima galimybę iš žmogaus aktyviais veiksmais duoti sutikimą donorystei, ir vietoje to siūlė plėsti donoro kortelių išdavimo tinklą.
„Deja, bet Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ar JAV, donoro kortelių išdavimo skaičius labai ribotas. Tikrai nesuvokiu, kodėl mes jau daugiau kaip dešimtmetį donoro korteles išduodame tik sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė A. Širinskienė.
Viena numanomo sutikimo donorystės modelio iniciatorė konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad dabartinis modelis yra neefektyvus.
„2022 metų rugsėjo 1 dieną iš viso buvo išduotos 42 tūkst. 62 kortelės. Per visus daugiau kaip 20 metų iš turinčių donoro kortelę donavusių žmonių buvo tik septyni, tik du efektyviai. Tai koks šitos sistemos efektyvumas?“ – kalbėjo J. Sejonienė.
Potencialūs donorai – visi, išskyrus atsisakiusius
Anksčiau tą pačią dieną Seimas ėmėsi J. Sejonienės su daugiau kaip 40 parlamentarų pateikto projekto, kad visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Po pateikimo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, 29 buvo „prieš“ ir 16 susilaikė, toliau projektas bus svarstomas komitetuose.
Šiomis pataisomis būtų nustatyta, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Per pateikimą „valstietis“ Arvydas Nekrošius iniciatorės klausė, ar šiuo projektu „nebus atidaryta Pandoros skrynia“ ir nepakirs žmonių pasitikėjimo donorystės sistema.
„Ar nebus taip, kad tiesiog su šiuo įstatymo projektu jūs pakirsite esminį pasitikėjimą visa sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti? Tiesiog raštu užpils prašymais, kad mes nenorime, mes nenorime, mes nenorime. Iš esmės šitas projektas sužlugdys visą donorystės programą. Norėdama gero ar nepadarysite blogiau?“ – sakė A. Nekrošius.
J. Sejonienė teigė, kad numanomo sutikimo donorystės modelis veikia daugelyje Europos šalių ir „ta Pandoros skrynia niekur taip ir neatsivėrė“.
Ar nebus taip, kad tiesiog su šiuo įstatymo projektu jūs pakirsite esminį pasitikėjimą visa sistema ir žmonės puls masiškai atsisakinėti?
Pakeistų informuoto sutikimo modelį
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
Prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą, siūlo pereiti Nacionalinis transplantacijos biuras.
Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenims, Lietuvoje yra išduota per 42 tūkst. donoro kortelių.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 334 žmonės, iš jų – trys vaikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti6
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...