- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gripo sezonas šiemet Lietuvoje prasidėjo gerokai anksčiau. Kokia situacija Lietuvoje, kokiuose regionuose sergamumas didžiausias, LNK žurnalistė kalbėjosi su Visuomenės sveikatos centro patarėja Greta Gargasiene.
– Pirmiausia – apie skaičius, kur gripas žmones guldo į lovas labiausiai Lietuvoje?
– Stebint epideminę situaciją, iš tikrųjų, jau dvidešimt dvi savivaldybės viršija tą sergamumo lygį – 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Išskirčiau didžiausius rodiklius turinčias penkias savivaldybes. Tai yra Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestai ir Kėdainių bei Kazlų Rūdos savivaldybės. Čia yra fiksuojamas didžiausias sergamumas, tačiau kol kas epidemija nėra skelbiama, nes tas rodiklis nėra vienintelis, kuriuo remiantis būtų galima skelbti epidemiją. Reikia atsižvelgti ir į kitus rodiklius, tokius kaip situacija ugdymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, testavimo apimtis ir jų rezultatus. Įvertinus visą šią visumą kol kas skelbti epidemiją tose 22 savivaldybėse neskubama. Visos Lietuvos mastu rodiklis taip pat viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tačiau situacija yra stebima, stabili. Ir kaip jūs minėjote, tikrai gripas ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai atkeliavo anksčiau, tačiau sergamumas nesiekia to piko, kuris buvo įprastas gripo sergamumo metu tais sezonais iki pandemijos. Skirtumas tas, kad tas pikas būdavo įprastai sausio–vasario mėnesiais. Nenuostabu, nes ir Europa stebi bei turi panašią situaciją.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Girdėjome, kad užfiksuotas ir pirmas mirties atvejis nuo gripo?
– Šis atvejis užfiksuotas Vilniaus mieste. Tai – sostinės gyventojas. Šis 94-erių metų amžiaus asmuo turėjo lėtinių ligų. Pirminiais duomenimis, jis buvo skiepytas sezoninio gripo vakcina už valstybės lėšas. Šis žmogus mirė būtent dėl gripo sukeltų komplikacijų ir pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą.
– O kaip dėl vaikų sergamumo? Sako, labai padidėjęs, gydytojams tenka didelis darbo krūvis, užkimštos ligoninės?
Gydytojai pastebi, kad tėveliai skuba kreiptis vos pasireiškus pirmiesiems požymiams.
– Norėčiau pabrėžti, kad apskritai sergamumas yra didesnis visose amžiaus grupėse nei įprasta šiuo metu. Vaikų sergamumas nėra kažkoks išskirtinis, jeigu lygintume jų sergamumą gripo sezonu metu iki pandemijos. Vaikai sudarydavo 50 proc. visų registruotų atvejų. Šiais metais matome lygiai tą patį, kad vaikai sudaro pusę ar šiek tiek daugiau iš visų registruotų atvejų. Nieko keista. Gydytojai pastebi, kad tėveliai skuba kreiptis vos pasireiškus pirmiesiems požymiams, todėl gydymo įstaigos jaučia didesnį krūvį. Tad būtų prašymas tėveliams, kad pirmiau, jei nėra sunki vaiko būklė, keiptųsi į šeimos gydytoją, o ne skubėtų iškart į ligoninę. Ir poliklinikose gali būti atlikti tikslūs laboratoriniai tyrimai. Šeimos gydytojai puikiai diagnozuoja ir gali skirti atitinkamą gydymą.
– O kokie skiepijimosi nuo gripo rodikliai Lietuvoje šiais metais?
– Iš dalies džiugu, nes jeigu pernai dėl antivakcininio judėjimo ir kažkokio žmonių abejingumo valstybės lėšomis buvo suskiepyta tik virš 66 proc. nupirktos vakcinos, tai šiemet jau nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio – 63 proc. nupirktos vakcinos. Bet, aišku, dar beveik 20 proc. lieka. Ir kol sergamumas eina link to piko, dar nevėlu skiepytis, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims. Daugiausiai iš pasiskiepijusių, kaip ir kiekvienais metais, yra 65-erių ir vyresnio amžiaus asmenys. Antroje vietoje – sergantieji lėtinėmis ligomis. Norėčiau pabrėžti, kad lėtinėmis ligomis serga nebūtinai vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Nuo vienerių metų amžiaus, kurie turi lėtinių ligų, gali būti skiepijami valstybės lėšomis, būtent ta nemokama gripo vakcina. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų sergamumas yra nemažas, tėveliai turėtų pagalvoti – turime puikią prevencinę priemonę būtent nuo gripo. Ir tikrai dar ne vėlu paskiepyti vaikus. Jauno amžiaus žmonėms imunitetas susiformuoja daug greičiau. Iš principo pasiskiepijus dabar, kol dar nepasiekėme sergamumo gripu piko, galima apsaugoti vaikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti1
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis2
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...
-
Liko trešnių ar vyšnių kauliukų? Prašo pagelbėti vaikams6
Socialiniuose tinkluose it virusas plinta prašymas neišmesti trešnių ir vyšnių kauliukų. Juos galima atiduoti terapeutui ir gydomųjų masažų specialistui Robertui Gorskiui. Iš jūsų dovanotų kauliukų, anot vyro, bus ...
-
Kaune atidaryti du medicinos objektai: naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui13
Lietuvoje pradėjo veikti du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbūs objektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras (BMTC), kuriam...
-
Įgėlė bitė, įkando gyvatė, įsisiurbė erkė? Įvardijo, kurioms liaudies priemonėms reikia tarti „ne“6
Greitosios pagalbos medikai pastebi, kad ne visi gyventojai žino, kaip elgtis įgėlus bitei, įsisiurbus erkei ar įkandus gyvatei. Sulaukus paprastos bitės įkandimo lemtingos gali būti ir minutės. Taip neseniai nutiko vienam mažamečiui Vilniuje. ...
-
Itin svarbią radiologijos technologo specialybę įgiję absolventai įsidarbina vos pabaigę studijas3
Straipsnis trumpai: – Radiologijos technologas atlieka plataus spektro radiologinius diagnostinius tyrimus: rentgeno, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), angiografijos, branduolinės medicinos. &nd...