- LRT RADIJO laida „Namai namučiai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tie, kurie rūpinasi sveikata, sportuoja nuolatos, o ne tik artėjant šiltajam sezonui, LRT RADIJUI sako sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ sporto dalies vadovas Antanas Sakalauskas.
Jo pastebėjimu, daugumai žmonių vis dėlto labiau rūpi statusas ir mados šauksmas – kad sportuojama, sveikai maitinamasi. Pasaulio ir olimpinis čempionas Gintautas Umaras teigia, kad žmonės daugiau sportuotų, jei gydytojai nurodytų, kaip tai daryti, o ne pasiūlytų tablečių: „Juk sporto poveikis ilgalaikis ir daug efektyvesnis sergant daugeliu ligų, kurios kankina žmones ir palengva nuvaro į kapus.“
Žmonėms svarbu statusas, kad sportuojama
Artėjant vasarai, žmonės ima galvoti ne tik apie naują garderobą, bet ir apie tai, kaip atrodys paplūdimyje, LRT RADIJUI sako sporto ir sveikatingumo tinklo atstovas A. Sakalauskas. Anot jo, tie, kurie rūpinasi sveikata, sportuoja nuolatos, o tie, kurie ruošiasi šiltajam metų sezonui, sportuoti ima tik dabar.
Grupinių treniruočių programos vadovas Andžejus Gunevičius sutinka, kad pas mus užsilikęs grožio kultas, tad prieš vasarą visi nori gerai atrodyti ir atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet nereikia galvoti, kad tai pavyks padaryti per mėnesį ar du.
„Žiniasklaidoje daugybė gražių kūnų – visi mato, visi dalijasi. Tad žmonėms svarbu ne vien sportas, bet ir statusas – aš sportuoju, sveikai maitinuosi. Tai – ir mados šauksmas“, – pastebi A. Sakalauskas.
Pasak pasaulio ir olimpinio čempiono G. Umaro, padėtį Lietuvoje gali iliustruoti ir tai, kad per metus tūkstančiui gyventojų tenka 12 naujų dviračių, kai Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje – apie 60, Suomijoje – 57. Kita vertus, dviračių sportas Lietuvoje nėra labai mėgstamas dėl nesutvarkytos infrastruktūros. G. Umaro teigimu, ne tik Vilnius, bet ir kiti miestai turi panašių bėdų, nebent vienintelis Panevėžys gali pasigirti, kad privačia vieno žmogaus iniciatyva beveik prieš 20 metų buvo pradėta kurti dabar egzistuojanti sistema.
„Dėl jos kokybės galima ginčytis, bet iš vieno miesto krašto į kitą gali nuvažiuoti dviračių taku. Vaikai į mokyklą gali nuvažiuoti, o to nė vienas kitas miestas neturi. Viename kongrese buvo labai gerai pasakyta – tiesti naujus dviračių takus ar tobulinti turimus reikia ne tiems, kurie važinėja, o tiems, kurie dar nevažiavo. Tada keisis mūsų požiūris“, – pabrėžia G. Umaras.
Tikina, kad sportui būtinas grynas oras
Pasiteiravus, kokie žmonės renkasi sportuoti sporto klube, A. Gunevičius sako, kad lankytojai yra įvairaus amžiaus ir socialinio statuso, nes pasirinkimas didelis – įvairios sporto šakos, plaukimo baseinai, sūkuriniai baseinai, grupinės ir asmeninės treniruotės.
Galvojantiems, kokias treniruotes rinktis, A. Sakalauskas pataria apgalvoti tikslą – ar norima pagražinti kūno linijas, ar pastiprinti raumenyną, ar padėti kūnui stiprėti po traumų: „Per grupines treniruotes šios problemos ir tikslai nėra identifikuojami. Kryptį galima pasirinkti, bet neatliekami testai, nežiūrima, kokios raumenų grupės dominuoja.“
Dirbdami su asmeniniu treneriu, tikina A. Sakalauskas, tikslą pasieksime greičiau, nesusižalosime, nes būsime prižiūrimi. „Mes nepradedame mokytis vairuoti patys – einame pas specialistą. Kai norime tikslą pasiekti greičiau ir saugiau, asmeninis treneris – išeitis. O vėliau jis rekomenduoja ir grupinius užsiėmimus“, – kalba A. Sakalauskas.
G. Umaras pabrėžia, kad sportui reikia gryno oro, juk ir taip labai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose: „Kūdikius būtina kelioms valandoms palikti lauke. O mes užaugame ir nebereikia deguonies? Oras ir judesys erdvėje – ypač gerai emociškai nuteikiantis dalykas. Kiekvienas, kuris mėgsta vakarais pasportuoti, jei dieną nepavyksta, nueina miegoti žvalus. O jei nepavyksta to padaryti, lieka sugniužęs, suglebęs.“
Jo nuomone, į sporto sales reikia eiti dėl specifinių poreikių, pavyzdžiui, vyresniems dėl lankstumo, dėl parinktų jėgos treniruočių, – tai reikalinga ir gerina sveikatą. „Mes gerai pajudėtume, jei atėję pas gydytoją gautume patarimų, ką turime daryti. Bėda, jei gydytojas pasako, kiek kokių tablečių gerti. Juk sporto poveikis ilgalaikis ir daug efektyvesnis sergant daugeliu ligų, kurios kankina žmones ir palengva nuvaro į kapus“, – pastebi G. Umaras.
Be abejo, pabrėžia jis, dėl bet kokių treniruočių (bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu ir kt.) labai gerai pasitarti su asmeniniu treneriu, nes svarbu normuoti krūvį – negalima nusikankinti, savaitę kęsti skausmus ir padaryti išvadą – tai ne man.
Dauguma sportuoja nekryptingai
A. Gunevičius sutinka, kad dažnai pradedama sportuoti nekryptingai, neatsižvelgiant į jėgas, neturint tinkamos avalynės ar aprangos: „Ateina maratonų laikas, ir visi nori bėgioti – 10, 20 ir daugiau kilometrų. Bet pradžioje tiek nebėkite. Pradėkite nuo vieno kilometro, greito pasivaikščiojimo. Kitu atveju būtina ruoštis, ir ne mėnesį ar du.“
Beje, primena pašnekovas, nėra gerai bėgioti asfaltuota danga – reikėtų bėgti per žolę, bet didžiausia problema mieste, kad minkštų takų neturime daug.
A. Sakalauskas priduria, kad yra stadionų, kuriuose minkšta danga, be to, vertėtų įsigyti tinkamą avalynę. O jei žmogus neįvertina savo jėgų ir pasirenka per didelį krūvį, A. Sakalausko teigimu, prasideda uždegiminiai procesai – raumenyse atsiranda mikroįtrūkimų, todėl ima skaudėti.
Pasiteiravus apie maisto papildus, A. Sakalauskas atsako, kad svarbiausia – tinkama mityba: „Jei tinkamai maitinsimės, mums nereiks papildų, nes gausime visų medžiagų su maistu. Bet, kadangi gyvenimo tempas toks, kad net nespėjame pavalgyti arba valgome netinkamą maistą, pasitelkiame sintetiniu būdu išgautas maisto medžiagas.“
Raumuo, aiškina A. Sakalauskas, ima nykti nuo 30 metų, jei negauna tinkamo krūvio, tad, norint jį išsaugoti, reikia dirbti. O vyresniame amžiuje svarbus pulsas. „Tai svarbu ir bėgant. Kai kurie sako – aš bėgioju ir bėgioju, bet svoris nekrenta. Taip, nes kai pulsas labai padažnėja, organizmas reaguoja, t. y. jis užrakina atsargas, nes nežino, kas bus“, – tikina jis.
G. Umaro teigimu, dviratis ypač gerai tiems, kurie negali bėgioti arba dar negali bėgioti, be to, važinėjimas puikiai nuteikia emociškai ir, svarbiausia, stiprina nugaros raumenis.
„O kaip reikėtų pradėti judėti? Savaitę ar dvi pakanka spartaus ėjimo. Žygiuokite valandą – bet kur ir taip, kad, kaip kardiologai pasakytų, nuo prakaito sudrėktų tarpumentis. Vyresniems taip pat užtenka sparčiau pasivaikščioti. Ir būtina klausytis savo kūno, nes treniruotė ne tik darbas, bet ir poilsis“, – kalba G. Umaras.
A. Sakalauskas pastebi, kad pravartu pajudėti ir 20 minučių, nebent norima numesti svorio – tada rezultato nesitikėkite: „Per pirmas 20 minučių organizmas išnaudoja sukauptą energiją, o tik paskui pradeda imti iš atsargų. Tad kiekviena vėlesnė minutė priartina prie rezultato. O nevalgyti turime likus 1,5 val. iki treniruotės. Taigi dirbti reikia kryptingai.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karo medicinos tarnyboje – Paramediko kursas
Šiuo metu Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centre vyksta 39-asis Paramediko kursas ir kompleksinės pratybos. Beveik devynių mėnesių trukmės (35 savaičių) kurse didelis dėmesys skiriamas kariniam pasirengimui ...
-
Medikai primena: plaukite rankas1
Karštis, vaisiai, uogos, daržovės, neplautos rankos, aukšta temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Šis birželis, pasak infekcines ligas gydančių medikų, beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. ...
-
Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas
„Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis. Kainyne esančių vaistų skaičius nuolat svyruoja, atsiranda naujų kompensuojamų vaistų, kai ...
-
Kaip ištverti alinantį karštį? Gyvybes gelbėjantys patarimai1
Per karščio bangas organizmas gali labai greitai tapti dehidratuotas ar perkaisti, kas sukelia net mirtinas sveikatos problemas: pervargimą, širdies smūgį, insultą. Gali ir pablogėti jau turimos, pavyzdžiui, inkstų ar plaučių, ligos, ra...
-
Medikai – kaip niekad atviri: aklai tikėti vaistinėje įsigytais testais negalima9
Daugybę negalavimų šiais laikais žmonės gali išsitirti namie patys. Vaistinės prekiauja ne tik koronaviruso ar nėštumo testais, bet ir menopauzės, vitamino D, Laimo ligos ir net narkotikų testais. Vis dėlto medikai pataria vien sa...
-
Nauja paslauga – šeimų lankymas namuose prieš ir po gimdymo: atsiranda ir norinčių pasipinigauti6
Nauja paslauga šeimoms – lankymas namuose per nėštumą ir iki vaikui sueina dveji metai. Mamos bus mokomos ne tik kaip prižiūrėti kūdikį, bet joms bus teikiama emocinė parama, kad išvengtų depresijos po gimdymo. Jas lankys pa...
-
Pacientų pavėžėjimas – žingsnis į priekį, lengvinantis jų kasdienybę2
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo. ...
-
Krūtų chirurgams nerimą kelia miglota ateitis3
Kas sunkiau: transplantuoti organus ar operuoti krūtis? Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, operuoti krūtis yra gerokai sunkiau. Jauniems gydytojams, norintiems tapti šios siauros specializacijos atstovais, būtina baigti brangi...
-
Siūloma įteisinti mobilias vaistines: paslaugas suteiktų įvairiose Lietuvos vietose7
Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas. Jis įregistravo tai numatančias Farmacijos įstatym...
-
Vyras pabudo iš komos ir prakalbo kiniškai14
Australas Benas McMahonas, patekęs į avariją, paniro į komą, o pabudęs iš jos, prakalbo kiniškai. Vyro gimtoji kalba yra anglų. ...