Visai netoli Vilniaus esantis Neries regioninis parkas - populiari vilniečių (ir ne tik) poilsio vieta. Čia galite susipažinti su Lietuvai būdingais miškais, atrasti pamirštą senovės lietuvių mitologiją, pailsėti, pauogauti ar pakeliauti dviračiais.

Savaitgalį čia visuomet sutiktumėte keliaujančių automobiliu ar dviračiais. Tiesa, keliautojų pėsčiomis nedaug. Toks kelionės būdas Lietuvoje dar nėra labai populiarus.

Parke įrengtos poilsiavietės ir stovyklavietės geros, bet kai kuriose jų trūksta dalies infrastruktūros, pvz., nemažoje ir iš pažiūros prižiūrėtoje Bražuolės stovyklavietėje nepavyko rasti WC. Krūmai nebaugina, baugina ten esančios „minos“. 

Parko darbuotojų maršrutai paruošti ir sužymėti tinkamai. Pasiklysti beveik neįmanoma, tačiau pavyko rasti netikslumų skirtinguose žemėlapiuose. Be to, dalis pagrindiniame žemėlapyje (kurį galite rasti parko internetinėje svetainėje) pažymėtų objektų – mitologinių akmenų ar keliaujant pėsčiomis labai reikalingų šaltinių - kelyje nesužymėti, nėra nukreipiamųjų rodyklių. Šaltinių, keliaujant Kairiojo Neries kranto turistine trasa, pavyko rasti tik 2 (iš jų vieno nebuvo pažymėto žemėlapyje), nors žemėlapis mums žadėjo, kad rasime 3. Neskaitant to, kelionė buvo įsimintina, informaciniai stendai paruošti išsamiai, numatyta daug atokvėpio vietų, gamta pasakiška, žmonių visados sutiksite, bet ne sausakimša. Turbūt nebūtų jokios romantikos ir ramybės jei visas miškas klegėtų kaip „Akropolis“?

Kelionės metu ypač stebino sutiktos šeimos su mažais ir nebelabai vaikais. Atvažiuoja, pasistato automobilį, nusiima atsivežtus dviračius, 2 – 3 val. pasivažinėja ir atgal į sostinę. Visi kalbinti keliautojai teigė, kad tai ne pirmas jų kartas parke ir jame jie lankosi nuolat. Vieno šeimos galvos teigimu, jis čia atsiveža savo vaikus norėdamas šiek tiek artimiau juos supažindinti su protėvių kultūra. „Kiekvienas didesnis akmuo turėjo savo istoriją, gamta buvo gerbiama ir globojama, o gyvenimas buvo lėtesnis ir romesnis“, – užsisvajojęs dėstė poilsiautojas. – Miškuose slypi tikroji lietuvių dvasia, nepažinęs jų – nepažinsi savęs.“

Jei nuspręstumėte keliauti pėsčiomis su nakvyne, jums reikės:

• Palapinės. Įsitikinkite, kad jei prireiks, ji atlaikys ir stipresnį lietų.
• Turistinės kuprinės. Dydis priklauso nuo planuojamos kelionės trukmės. Kraudamiesi mantą taupykite kiekvieną gramą, juk viską nešite pats.
• Maisto. Lengvo ir kaloringo. Pasirūpinkite degtukais ir katiliuku ar nedideliu lengvu puodu ar keptuve. Gamtoje viskas skaniau, tad didelių kulinarinių sugebėjimų neprireiks.
• Vandens. Gėrimui ir maisto ruošimui. Suplanuokite kur galėsite pasipildyti atsargas, nesineškite per daug – jis per sunkus. Geriausia pasipildyti iš šaltinių ar šulinių.
• Žemėlapio. Taip pat niekada nepakenks jei išmoksite naudotis ir kompasu.

Linkiu turiningų kelionių!