- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) panaikinus tam tikrus bendrovei TEO LT taikytus apribojimus ši ketina efektyviau konkuruoti su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais. Tiesa, įmonė pripažįsta, kad situacija balso telefonijos rinkoje itin įtempta.
Nebebus išskirtinė įmonė
RRT šią savaitę konstatavo, kad fiksuotojo ryšio skambučių rinkose konkurencija yra efektyvi. Šiuo pagrindu bendrovei TEO panaikinti tam tikri fiksuotojo ryšio kainodaros apribojimai, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos reikalavimai, taip pat apskaitos atskyrimo įpareigojimas pagal RRT nustatytas taisykles.
RTT įpareigojimai ir su tuo susiję reikalavimai TEO LT teikiant fiksuotojo ryšio nacionalinių ir tarptautinių skambučių paslaugas gyventojams bei verslui neteks galios nuo 2014 m. sausio 1 d.
Tokį sprendimą RRT priėmė atlikusi fiksuotojo telefono ryšio paslaugų rinkų tyrimą ir nustačiusi, kad rinkose nacionalinių skambučių vartotojams bei paslaugų gavėjams ir tarptautinių skambučių vartotojams bei paslaugų gavėjams egzistuoja efektyvi konkurencija.
"Tai reiškia, kad TEO galės lanksčiau nustatyti kainas gyventojams ir verslui. Sumažėjus administravimo reikalavimams galėsime greičiau reaguoti į rinkos sąlygas ir pateikti patrauklesnių pasiūlymų vartotojams," – teigė TEO paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Taiko į verslo klientus
Pasak N.Ivanausko, šiuo metu vis dar taikomi kainodaros apribojimai reiškia, kad, pavyzdžiui, TEO LT vartotojui skambinant į kitus fiksuoto ryšio tinklus, nustatyta skambučio kaina turi būti tokia pat, kaip ir skambinant TEO LT tinkle.
"Taikomas kainų kontrolės įpareigojimas reiškia, kad nustatyta skambučio kaina turi būti pagrista konkrečiais su skambučiu susijusiais kaštais. Tokiu būdu TEO LT negalėjo lanksčiai taikyti nuolaidų vartotojams ir verslui", - dienraščiui teigė N.Ivanauskas.
Anot jo, panaikinus šiuos apribojimus atsiveria galimybė lanksčiau konkuruoti su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais? Ar šioje rinkoje dar matote pakankamai erdvės, kad konkurencija būtų sėkminga?
"Jau nuo šių metų liepos suteikėme itin konkurencingą alternatyvą mūsų privatiems klientams – pertvarkėme pokalbių planus ir pasiūlėme daug daugiau papildomų pokalbio minučių ne tik į fiksuotojo, bet ir mobiliojo ryšio tinklus už 0 ct/min.", - teigė pašnekovas.
N.Ivanausko manymu, erdvės konkuruoti su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais vis dar yra, ypač verslo klientų sektoriuje.
"Verslo klientams teikiamos fiksuoto ryšio paslaugos vis dar itin aktualios, ypač dėl kartu su jomis teikiamų papildomų galimybių: skambučių peradresavimas, konferencinių skambučių paslauga, greitieji skambučiai", - aiškino TEO LT atstovas.
Sąlygos nevienodos
Paklaustas, ar RRT sprendimas nėra pavėluotas, nes Lietuvos balso telefonijos rinkoje žymesnių pokyčių nėra jau keletą metų, N.Ivanauskas sakė sutinkantis su tokia nuomone, tačiau teigė, kad atitinkami sprendimai nėra greitai priimami.
"Balso telefonijos rinkoje konkurencija jau keletą metų yra gana įtempta ir ji nuolat keičiasi. Technologijos yra stipriai pažengusios į priekį: balso telefonijos paslaugos teikiamos taikant įvairiausius technologinius sprendimus. TEO jau kuris laikas dirba itin konkurencingoje aplinkoje, dėl to kreipėmės į RRT jau anksčiau. Tiesa, situacija įvertinama ir sprendimas priimamas tik atlikus rinkos tyrimą, o tokie tyrimai nedaromi kasmet", - aiškino N.Ivanauskas.
Jo teigimu, TEO ir dabar stengiasi konkuruoti su mobiliojo ryšio operatoriais, tačiau konkurencinės sąlygos nėra vienodos, o tai apsunkina situaciją.
"Konkurencija jau vyksta, tačiau nevienodomis sąlygomis. Konkurencija sustiprėtų, jei fiksuotų ir mobilių tinklų sujungimo mokesčiai būtų vienodi. Konkurencija veiksmingesnė, kai visi rinkos žaidėjai turi galimybę vienodai lanksčiai formuoti kainodarą ir konkuruoti paslaugos kokybe, naujovėmis – teikiamomis papildomomis technologinėmis balso ryšio galimybėmis", - kalbėjo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...