- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biržuose ir Panevėžyje šią savaitę iš žmonių sukčiai pasisavino daugiau nei 100 tūkst. eurų. Biržuose, įtariama, sukčiai išviliojo banko prisijungimo duomenis, o Panevėžyje moteris tikino, kad investuojant į biržos akcijas pradingo beveik 90 tūkst. jos santaupų. Apie tai, kodėl lietuviai niekaip nepasimoko iš panašių klaidų ir ar nenutiks taip, kad valdžiai patvirtinus investicinę sąskaitą, sukčiams dar labiau palengvės kelias įtikinti gyventojus neva investuoti ir taip ištuštinti jų sąskaitas, LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra finansinis raštingumas, kurio mums tikrai trūksta. Ir trūksta nuo pat mažų dienų. Mes net mokykloje nesusiduriame su finansais, pinigų valdymu. Vėliau, jeigu žmogus pasirenka ne ekonominius mokslus, o kažkokius kitus, žmogus gali ateiti į savo suaugusį gyvenimą be žinių apie pinigus. Ir tai yra pagrindinė priežastis.
– Bet kaip tada paaiškinti tai, kad į sukčių pinklės papuola ne tik senjorai, kurie gyvena iš pensijos, bet patenka ir tokie žmonės, kurie praranda dešimtis tūkstančių, kartai šimtus tūkstančių esą įsivaizduodami, kad jie kažkokioj biržoj perka kažkokius vertybinius popierius. Jeigu jau žmogus turi 100 tūkst., tikriausiai kažkokį suvokimą jis apie pinigus tikrai turėtų turėti.
– Aš manau, kad yra labai daug gerų žmonių, specialistų, kurie turi suvokimą apie skirtingas sritis – energetiką, mediciną, dar kažką. Apie pinigus jie neturi, bet iš savo srities jie uždirba labai daug pinigų ir susidūrę vėlgi su tais pačiais finansais jie kartais papuola pas sukčius. O sukčiai, kaip žinia, tikriausiai yra geresni pardavėjai negu tie oficialūs pardavėjai, su kuriais galite susidurti normaliose finansų įstaigose, kaip bankas, gyvybės draudimas.
– Bet šiaip Lietuvos banko puslapyje tarsi ir yra išvardintos visos Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos, turinčios teisę tą daryti. Jeigu ten planuoja investuoti kad ir 10 tūkst. eurų, tikriausiai sveika būtų pasižiūrėti, ar ta įmonė turi teisę veikti Lietuvoje. Jūs, kaip ekonomistas, gal dar kažką galėtumėte pasakyti? Kaip tam tautiečiui suprasti, kad jis turi reikalą su rimta įmone, o ne su kokiais nors sukčiais?
– Visų pirma, pirmas kontrolinis klausimas, pagal kokią jūs licenciją veikiate, kas jus prižiūri ir kas išdavė teisę jums mane kalbinti. Man pačiam teko gauti skambučių, kur rusų kalba klausia, ar jūs investuojate, kodėl jūs investuojate. Aš užduodu kontrolinį klausimą, kodėl jūs kalbate su manim rusų kalba, nors siekiate Lietuvoje platinti savo produktą. Ir tada skambutis labai greitai nutrūksta. Man teko susidurti su sukčiais, bet, sakau, reikia tuos kontrolinius klausimus užduoti – kas prižiūri, kokia licencija, kur yra licencijuota. Ir tada internete pasitikrinti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai galbūt, kaip jūs sakote, pats pirmas signalas, kad kažkas yra negerai, yra ne valstybinė, ne lietuvių kalba?
– Jeigu jus kalbina ne lietuvių kalba, tai jau yra didžiulė problema ir reiškia, kad kažką jau bandoma iš jūsų išvilioti. Jeigu kalba lietuvių kalba, tada reikėtų tikrinti Lietuvos banke, ar ta įstaiga turi licenciją. Nes jeigu lietuvių kalba kalba, akivaizdu, kad tai yra lietuvių atstovas, kuris turėtų būti registruotas Lietuvos banke.
– Na, dabar valdžia džiūgauja sukūrusi investicinę sąskaitą. Tarsi bandys su ta investicine sąskaita išjudinti lietuvių milijardus, esančius bankuose. Bet kai mes girdim tokias istorijas, kad žmonės praranda šimtus tūkstančių, tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad tie patys sukčiai į savo kalbas ir viliones neįtrauks tokio derinio kaip investicinė sąskaita. Tad ar su ta investicine sąskaita valdžia dar labiau nestumia tų žmonių į sukčių pinkles?
– Aš nemanau, kad siunčia, bet tai neišsprendžia problemos. Investicinė sąskaita yra profesionalus instrumentas apskaityti mokesčius. Ir tai yra puikus instrumentas, kurio trūko Lietuvoje. Kitas dalykas, investicine saskaita naudosis apie 50 tūkst. žmonių Lietuvoje. Tuo tarpu normaliu instrumentu, gyvybės draudimu, pensijų fondais naudojasi apie 500 tūkst. žmonių ir kas metus ateina papildomai 50 tūkst. žmonių. Investicine sąskaita kai kuriais atvejais sukčiai gali pasinaudoti. Nes jeigu žmogus turės investicinę sąskaitą ir jam skambins ir primygtinai siūlys, jis gali su tuo susivilioti.
– Bet jeigu yra naikinamos lengvatos tiems žmonėms, kurių finansinės raštingumas yra nedidelis, bet jie iki šiol investavo į gyvybės draudimą ar kaupė pensijų fonduose, ką tai rodo? Tai reiškia, kad tokie žmonės iš viso nustos investuoti?
– Aš tikiuosi, kad nenustos investuoti, nes darbas yra jau padarytas pakankamai didelis. Man tiesiog gaila, kad žmonės negali susigrąžinti ne kažkieno mokesčių sumokėtų, bet savo sumokėtų mokesčių dalį, kaip paskatą kaupti, pavyzdžiui, vaikų mokslui, senatvei, draustis nuo nelaimingų atsitikimų. Visam pasauly tos lengvatos egzistuoja. Ar jie nustos? Aš manau, kad ne. Dėl to, kad pajamos žmonių yra padidėjusios ir padidėjusios pajamos lemia, kad žmogus visiškai kitaip dėlioja prioritetus. Saugumas yra prioritetas, draudimas egzistuos ir toliau. Bet, na, žingsnis toks yra žengtas, mokesčių reforma nepavyko. Dabar bandoma tą mokesčių reformą gabaliukais pritempti ir ją įteisinti. Tai labai gaila, kad tai vyksta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje paskirstys 0,5 mlrd. eurų
Europos Sąjunga (ES) į transporto infrastruktūrą Lietuvoje investuos 526,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. ...
-
Vokietijos „Nordex“ teiks turbinas „E energijos“ 42 MW vėjo jėgainių parkui Kauno rajone
Lietuvos energetikos grupė „E energija“ pasirašė sutartį su Vokietijos vėjo jėgainių gamybos įmone „Nordex Group“, kuri pateiks ir įrengs šešias vėjo turbinas Kauno rajone plėtojamame 42 megavatų (MW) v...
-
Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje Vilniuje bus atidarytas „Marriott“ viešbutis
Vilniuje, buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, ketinama atidaryti „Marriott“, kurį valdys kompleksą plėtojanti investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ įmonė „Orkela“. ...
-
Garantinio tiekimo funkcija ilgiau nei pusmetį naudojasi virš 30 tūkst. vartotojų2
Nors garantiniu tiekimu – pagal dalinai valstybės įtvirtinamą tarifą – elektrą gaunantys vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalo pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, dalis jų tokią kainą už elektrą moka ir ilgiau, rodo gara...
-
STT nekomentuoja tyrimo dėl galimos nemokumo administratorių korupcijos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nekomentuoja pernai pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimos nemokumo administratorių korupcijos. ...
-
Pasvalio ir Kelmės rajonuose nustatyti dar du afrikinio kiaulių maro atvejai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šią savaitę patvirtino naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso protrūkius nedideliuose kiaulių ūkiuose – Pasvalio bei Kelmės rajonuose. ...
-
Lietuva nebeįsileis automobilių baltarusiškais numeriais: bus išimčių7
Nuo šių metų liepos 18 dienos į Europos Sąjungos teritoriją nebebus įleidžiami lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais. Atvykusieji per pusmetį turės išvykti arba persiregistruoti, praneša Lietuvos ...
-
Apklausa: daugiausia lietuvių iš tėvų namų išsikrausto sulaukę apie 24 m.
Lietuviai iš tėvų namų gyventi savarankiškai išsikrausto sulaukę vidutiniškai 24 metų. Tuo metu jauniausi Baltijos šalyse atskirai gyventi pradeda estai – sulaukę 22,8 m., o ilgiausiai su tėvais gyvena latviai, i...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje birželį – viena mažiausių ES
Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, birželį siekusi 1 proc., buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Lietuva turės transporto atašė Ukrainoje
Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos transporto atašė pareigybės steigimui šalies ambasadoje Ukrainoje. Atašė darbą pradės spalio mėnesį. ...