- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerei kviečiant partijų vadovus, profesinių sąjungų ir verslo atstovus tartis dėl šaltinių finansuoti krašto gynybą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad visų pirma turi būti aiškiai iškomunikuota, kam, kada ir kiek lėšų reikia.
„Esu tikrai atvira, tokia geopolitinė situacija, kokia yra šiandien, ji diktuoja mums, kad reikia labiau finansuoti gynybą. Šaltojo karo metais šalys skirdavo ir keturis procentus nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, galime tartis, bet reikia žinoti, kada, kiek ir kam tų pinigų reikia“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.
Anot jos, Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų aiškiai išdėstyti prioritetus.
„Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti, kam konkrečiai mums reikia surinkti ir kada mums reikia tų pinigų. Tai sakyčiau yra gana esminiai klausimai, į kuriuos, manau, Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene ir premjere turi atsakyti“, – teigė ji.
Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti (...)
Anot jos, sudėliojus prioritetus diskusijos dėl gynybos mokesčio būtų lengvesnės, aiškesnės ir labiau suprantamos visuomenei. A. Armonaitė priminė, kad šalies gyventojai dosniai aukojo Ukrainai padovanotam koviniam dronui „Bayraktar“, nes buvo aiškiai iškomunikuota, kam bus skiriami jų pinigai.
„Lygiai dabar reikia žinoti, kiek finansų reikia, kam tiksliai, kokie yra prioritetai, ar vokiečių brigados atėjimui, ar oro gynybai, tada bus aiškiau. Kol kas mane stebina, kad tie poreikiai nebuvo aiškiai pateikti ir artikuliuoti. Kai tai bus padaryta, tada bus galima kalbėtis apie tai, kaip finansuoti“, – sakė ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę parengė raštą, kuriame numatyti pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Ministrės pirmininkės parengtas raštas adresuotas visiems Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra. Susitikimas turėtų vykti sausio pabaigoje.
I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas87
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...