- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerei kviečiant partijų vadovus, profesinių sąjungų ir verslo atstovus tartis dėl šaltinių finansuoti krašto gynybą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad visų pirma turi būti aiškiai iškomunikuota, kam, kada ir kiek lėšų reikia.
„Esu tikrai atvira, tokia geopolitinė situacija, kokia yra šiandien, ji diktuoja mums, kad reikia labiau finansuoti gynybą. Šaltojo karo metais šalys skirdavo ir keturis procentus nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, galime tartis, bet reikia žinoti, kada, kiek ir kam tų pinigų reikia“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.
Anot jos, Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų aiškiai išdėstyti prioritetus.
„Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti, kam konkrečiai mums reikia surinkti ir kada mums reikia tų pinigų. Tai sakyčiau yra gana esminiai klausimai, į kuriuos, manau, Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene ir premjere turi atsakyti“, – teigė ji.
Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti (...)
Anot jos, sudėliojus prioritetus diskusijos dėl gynybos mokesčio būtų lengvesnės, aiškesnės ir labiau suprantamos visuomenei. A. Armonaitė priminė, kad šalies gyventojai dosniai aukojo Ukrainai padovanotam koviniam dronui „Bayraktar“, nes buvo aiškiai iškomunikuota, kam bus skiriami jų pinigai.
„Lygiai dabar reikia žinoti, kiek finansų reikia, kam tiksliai, kokie yra prioritetai, ar vokiečių brigados atėjimui, ar oro gynybai, tada bus aiškiau. Kol kas mane stebina, kad tie poreikiai nebuvo aiškiai pateikti ir artikuliuoti. Kai tai bus padaryta, tada bus galima kalbėtis apie tai, kaip finansuoti“, – sakė ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę parengė raštą, kuriame numatyti pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Ministrės pirmininkės parengtas raštas adresuotas visiems Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra. Susitikimas turėtų vykti sausio pabaigoje.
I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu43
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)1
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...