Telekomunikacijų bendrovės "Teo" vadovo Arūno Šikštos pavardė paminima kone kaskart, kai didesnėje šalies įmonėje atsilaisvina vadovo kėdė. Vienas geidžiamiausių vadybininkų pripažįsta sulaukiantis pasiūlymų keisti darbą, bet neigia esąs neįperkamas.

Kai 2004-aisiais A.Šikšta aukštas pareigas tuomečiame "Hansabanke" iškeitė į "Lietuvos telekomo" vadovo postą, ši įmonė negalėjo pasigirti nei itin gerais finansiniais rezultatais, nei juo labiau reputacija. Netrukus telekomunikacijų bendrovė pakeitė pavadinimą ir per keletą metų atsikratė praeities įvaizdžio.

Šiuo metu "Teo" yra viena pelningiausių šalies įmonių, gyventojų įvertinta ir kaip turinti geriausią reputaciją. Tačiau pats įmonės vadovas nelinkęs sau prisiimti nuopelnų. "Be komandos esu mažai vertas", – kukliai sako A.Šikšta.

– Kaip vertinate savo, kaip vadovo, indėlį, kad kardinaliai pasikeitusi "Teo" jau kelerius metus išlieka šalies verslo elite?

– Vienu iš svarbiausių laimėjimų laikau "Teo" suburtą profesionalią komandą. Visi esame sau labai reiklūs. Vienas pagrindinių mano asmeninių sprendimų buvo tai, kad atėjau į tuometį "Lietuvos telekomą". Darbas čia buvo puiki patirtis. O ir pati įmonė pasikeitė negrįžtamai.

– 2007 m. viename interviu esate sakęs, kad "nuosekliai ir reikliai dirbantis vadovas, jei jis nėra įmonės savininkas, privalo per 5–7 metus užleisti įmonės vadovo poziciją kitam asmeniui". 2008 m. pripažinote, kad "Teo" dirbate ilgiau, nei planavote čia ateidamas. Galbūt jau dairotės kitų veiklos sričių? O gal norėtumėt išbandyti naujus profesinius iššūkius užsienyje?

– Taip, be abejo. Tik tokių galimybių ar siūlymų kasdien nepasitaiko. Kartais tenka palaukti. Arba nekviečia su visa komanda, o be jos esu mažai vertas.

– Lietuvoje jau sklando mitas, kad A.Šikštos tiesiog neįmanoma pervilioti į kitą bendrovę, nes jis neįperkamas. Ar tokios kalbos kiek nors pagrįstos?

– Šis mitas nėra teisingas. Jei kas nors norėtų pakviesti mane padėti savo verslui, turėtų garantuoti tik vieną pagrindinį dalyką – pasitikėjimą ir įgaliojimus. Nesuprantu vadybos metodų, kai samdomi profesionalūs žmonės, o įmonės savininkai nesuteikia jiems teisės dirbti. Derinimams ir politiniams žaidimams prarandamas laikas.

– Jūs pats praėjusiais metais radote laiko Vienos ekonomikos ir verslo universitete įgyti verslo administravimo magistro laipsnį. Kam jums dar vienas aukštojo mokslo diplomas, kuris esamam ar būsimam darbdaviui gal net nepadarys įspūdžio?

– Austrijoje studijavau dėl savęs ir savo ateities. Lietuvoje įspūdžio tai gal ir nepadarytų, tačiau pasaulinėje rinkoje vertinama visai kitaip. Jei esi baigęs vieną iš geriausiai "Financial Times" reitinguojamų verslo mokyklų, esi pirmesnis eilėje prie įmonės durų. Tačiau įgytas žinias jau naudoju ir kartą per savaitę dėstytojaudamas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Nuostabu derinti praktiką su teorija.

– Daug diskusijų sukėlė žinia, kad jūsų patarėju tapo buvęs SEB vadovas Audrius Žiugžda. Ar jau turėjote progą įvertinti jo gebėjimus? Ką atsakytumėt skeptikams, kad vienas buvęs bankininkas tiesiog priglaudė kitą buvusį bankininką?

– Patikėkite, bankininkystė čia niekuo dėta. Juolab tuo laiku buvome rimti konkurentai. Bankininkų klanas Lietuvoje neegzistuoja. A.Žiugžda yra puikus specialistas ir atviro mąstymo žmogus. Jam patikėta valdyti keletą svarbių verslo projektų, o visa kita parodys laikas.

Nederėtų iš paprastų vadybininkų, tokių kaip aš ar Audrius, kurti vadovo ar lyderio prekės ženklų vien dėl to, kad esame labiau matomi. "Teo" dirba 3 tūkst. specialistų, kurie yra gal net ir gabesni, tačiau mažiau matomi išorėje. Yra įmonėje žmonių, be kurių sustotų "Teo" veikla, tačiau tai tikrai ne Šikšta ar Žiugžda. Sakau tai nuoširdžiai.

– Pernai, kai dauguma šalies įmonių skaičiavo nuostolius, "Teo" uždirbo beveik 6 proc. didesnį pelną nei 2008-aisiais. Ar jūs pats asmeniškai tikėjotės tokių rezultatų? Ar nekilo mintis, kad buvo galima pasiekti dar daugiau?

– Dabartinėmis Lietuvos ekonomikos ir rinkos sąlygomis dar geresni įmonės rezultatai vargu ar įmanomi. Paanalizavę Vidurio ir Rytų Europos telekomunikacijų bendrovių rezultatus pastebėtumėte, kad "Teo" yra viena sėkmingiausiai veikiančių bendrovių, jos pelningumas ir grąža vienai akcijai yra patys aukščiausi.

Žinoma, esama ekonominė padėtis – nuosmukio ciklas – neišvengiamai palietė visas ūkio sritis. Vartojimas krenta visuose sektoriuose, ir telekomunikacijų paslaugos ne išimtis. Daugelis Lietuvos įmonių mažina savo veiklą arba ją visai nutraukia. Taigi natūralu, kad mažiau reikia ir telekomunikacijų paslaugų.

Tačiau tokiai padėčiai mes ruošėmės pastaruosius kelerius metus, efektyvinome savo veiklą, stiprinome pozicijas rinkoje plėsdami paslaugų skaičių ir diversifikuodami pajamas. Be to, tradiciškai telekomunikacijų srityje veikiančios bendrovės finansiniu požiūriu yra kiek inertiškesnės. Matome, kad nemažėja interneto paslaugų, sparčiai populiarėja televizijos paslaugos. Žmonėms net ir per nuosmukį reikia bent minimalių pramogų.

– 2009-aisiais "Teo" toliau didino pajamų iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų dalį. Tačiau šie šaltiniai nėra begaliniai. Ar gana greitai bendrovei Lietuvoje apskritai nepristigs vietos plėstis?

– Rinkos galimybės plėstis interneto srityje išties nėra begalinės. Tačiau turėsime dar daug ką nuveikti norėdami išlaikyti rinkos dalį, kai ji nustos augti. Privalėsime nuolat atnaujinti technologinius sprendimus, kad klientai liktų su "Teo".

– Su kokia sritimi siejate artimiausio dešimtmečio bendrovės ateitį?

– Artimiausią ateitį sieju su šviesolaidinio tinklo plėtra ir tuo, kad juo galėtų naudotis maksimalus klientų skaičius. Visi, turintys galimybes namie naudotis šviesolaidiniu ryšiu, juo turėtų gauti viską, ko reikia kasdieniam gyvenimui ir poilsiui.

– Ar tikite, kad "Teo" gali dar padidinti savo verslo vertę?

– Taip, be jokios abejonės. Tačiau tai priklauso ne vien nuo "Teo" vadovo. To turėtų siekti ir akcininkai, jų atstovai įmonės valdyboje. Manau, kad "Teo" sėkmingai galėtų plėstis informacinių technologijų paslaugų, televizijos ir TV turinio paslaugų srityse.

Vis dėlto šiuo metu verslas yra savotiškas ekonominės aplinkos įkaitas. Mūsų įmonei, kaip ir daugeliui rinkos dalyvių, veikiausiai šiemet tai taip pat gali lemti bendrą pajamų ir pelningumo mažėjimą. Tačiau tvirtai galiu pasakyti, kad esame tam pasirengę. Liksime su savo klientais, investuosime ir kursime jiems naujas ir kokybiškas paslaugas, kad jie mumis ir toliau nenusiviltų.

– Tačiau nemažai sporto aistruolių nusivylė, kai paskelbėte, kad kitą sezoną "Teo" neberems moterų krepšinio komandos. Ar "Teo" apskritai nebus sporto mecenatė?

– Šiuo ekonomikos laikotarpiu privalome galvoti apie įmonėje dirbančius žmones ir klientus, ne vien apie įvaizdį per rėmimo projektus. Be to, didžiąją dalį sporto, kultūros, mokslo ir su jaunimu susijusių projektų tęsiame ir tęsime.

– Ar pritariate užsienio analitikams, kad sunkmetį reikia paversti galimybių metais? Galbūt "Teo" galėtų būti tokiu pavyzdžiu Lietuvoje?

– Pritariu, tačiau bet kuriai idėjai reikia kapitalo ir rinką kontroliuojančios valdžios nusiteikimo. Deja, tačiau Lietuva jau daug kur labai smarkiai vėluoja. Nuolat kalbama apie investicijų pritraukimą, tačiau jokios tam reikiamos sąlygos nėra gerinamos. Pastebime tik viešųjų ryšių veiksmus. Viliuosi, kad ateities kartoms seksis geriau, jei jos turės užtektinai drąsos daugelį dalykų pradėti iš pradžių siekdamos vystyti mūsų ekonomiką ir valstybės socialinę aplinką.

"Teo" vizitinė kortelė Savo veiklą 1992 m. pradėjusi kaip valstybinė įmonė "Lietuvos telekomas", 1998 m. bendrovė buvo privatizuota, 60 proc. jos akcijų įsigijus tuomet Švedijos įmonės "Telia" ir Suomijos įmonės "Sonera" konsorciumui "Amber Teleholding A/S". 2006 m. "Lietuvos telekomas" pervadintas į "Teo LT". Nuo 2006 m. bendrovė teikia skaitmeninės interaktyviosios (IPTV), o nuo 2008 m. – skaitmeninės antžeminės (DVB-T) televizijos paslaugas. "Teo" prekės ženklas aprėpia visas įmonės vykdomas veiklas: balso telefonijos, interneto, televizijos, duomenų perdavimo ir IT paslaugas. Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos "Teo" įmonių grupės 2009 m. pajamos buvo 816 mln. litų ir, palyginti su 2008 m. pajamomis, sumažėjo 1,3 proc. 2009 m. pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio, sudarė 198 mln. litų (2008 m. jis sudarė 190 mln. litų). 2009 m. grynasis pelnas buvo 169 mln. litų ir, palyginti su 2008-ųjų grynuoju pelnu – 160 mln. litų, padidėjo 5,7 proc. Pernai "Teo" plačiajuosčio ryšio klientų skaičius viršijo 300 tūkst., o televizijos paslaugų klientų skaičius – 100 tūkst. "Teo" toliau didino pajamų iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų dalį – ji sudarė 33,8 proc. 2009 m. pajamos iš balso telefonijos paslaugų sudarė 56,5 proc. Pajamos iš televizijos paslaugų siekė 3,4 proc., IT paslaugų – 3 proc., o iš kitų paslaugų teikimo – 3,3 proc. Ryšių reguliavimo tarnybos 2009 m. trečio ketvirčio duomenimis, "Teo" interneto prieigos paslaugų rinkos dalis pagal pajamas siekė 40,8 proc., o pagal pajamas iš duomenų perdavimo paslaugų bendrovės rinkos dalis sudarė 69 proc. "Teo" rinkos dalis pagal pajamas iš fiksuotojo telefono ryšio paslaugų 2009 m. trečią ketvirtį siekė 94,6 proc. "Teo" įmonių grupę sudaro pagrindinė įmonė "Teo" ir jos antrinės įmonės "Lintel", "Baltic Data Center", Kompetencijos ugdymo centras ir "Verslo investicijos". "Teo" yra ne pelno organizacijos VšĮ "Teo sportas" steigėja ir vienintelė savininkė. 2009 m. pabaigoje "Baltic Data Center" įsigijo bendrovę "Interdata".