- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gynybos pramonės įmonėms skundžiantis, kad šalies bankai dažnai vengia joms atidaryti sąskaitas, Lietuvos bankų asociacija teigia, kad dėl to priimami individualūs sprendimai, sąskaitos atidaromos visoms įmonėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus.
Bankų asociacija pabrėžia, kad kredito įstaigų veikla yra griežtai reglamentuota, bankai ir kredito unijos vertina įvairias galimas rizikas, susijusias su teikiamomis paslaugomis.
„Kiekviena kredito įstaiga sprendimą dėl sąskaitos atidarymo priima individualiai, vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, „Pažink savo klientą“ bei įstaigos vidaus taisyklėmis. Tad kredito įstaigos sąskaitas atidaro toms įmonėms, kurios laikosi numatytų reikalavimų“, – teigiama asociacijos komentare BNS.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka sako, kad bankai vengia atidaryti sąskaitas, o tai yra viena kliūčių jų vystymuisi. Pasak jo, šis verslas Lietuvoje vis dar siejamas su nelegalia veikla.
Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys.
„Su bankais tikrai yra problema, sakyčiau, tektoninio masto. Šiuo atveju jau daug metų yra vieša paslaptis, kad jeigu bankas sužino, kad rengiamasi vystyti veiklą gynybos srityje, tai banko sąskaitos niekas neatidarys. (...) Gynybos pramonė vis dar yra prilyginama pornografijai, lošimams ir narkotikams, tai yra vienoje grupėje einančios veiklos bankų reguliavime, bankų kontrolės tikslais“, – antradienį LRT radijui sakė R. Juodka.
Anot jo, bankai taip gali elgtis dėl pernelyg griežtos jų veiklos kontrolės, susijusios su pinigų plovimu.
„Šiuo atveju bankams dažniausiai yra pigiau neatidaryti sąskaitos arba uždaryti veikiančią sąskaitą, negu vykdyti visas tas begalines pinigų plovimo prevencijos procedūras, (...) ypač jeigu yra reikalas, susijęs su eksportu, o gynybos pramonė praktiškai visada susijusi su eksportu. Šiuo atveju yra perteklinio, per didelio, per griežto reguliavimo pasekmė europinio lygio“, – sakė R. Juodka.
Jo teigimu, tai yra viena priežasčių, kurios trukdo vystytis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei: „Jeigu nebus infrastruktūros, tai yra pinigų priėmimo ir gavimo būdo per banko sąskaitas, tai nieko nebus“.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos kariuomenė užsako vis daugiau lietuviškos amunicijos ir ginkluotės, tačiau didesnių jos kiekių neperkama dėl įpročio pirkti svetur neįsigilinus, ką gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai.
„Iš esmės šitie kiekiai turbūt auga, visada norėtųsi daugiau. Turbūt pagrindinė priežastis yra istorinis įprotis, pavadinkime taip. Nepirkti ir negalvoti apie tai, kad daugelį dalykų gali pristatyti ir mūsų pramonė“, – kalbėjo R. Juodka.
Asociacijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 120 gynybos ir saugumo pramonės įmonių, dauguma jų kuria ar gamina dvigubos paskirties prekes.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodžio pradžioje sakė, kad ministerija 2024 metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą, tai turėtų padėti pasiekti šiuo metu su su institucijomis derinamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė: galima pradėti žemės paėmimą „Rail Baltica“ ruožui Panevėžyje
Vyriausybė uždegė žalią šviesą europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“ reikalingoms žemės paėmimo Panevėžio apylinkėse procedūroms. ...
-
ECB įspėja apie augančią euro zonos valstybių skolų riziką
Europos Centrinis Bankas trečiadienį įspėjo, kad valstybių skolų rizika euro zonoje didėja, skatinama politinio netikrumo ir silpno ekonominio augimo. ...
-
Lietuva saulės elektrinių įrengimui Ukrainoje skyrė 5 mln. eurų
Lietuva saulės elektrinių įrengimui ant Ukrainos mokyklų ir gydymo įstaigų skyrė 5 mln. eurų. ...
-
Vyriausybė skyrė papildomus 40 mln. eurų žemės ūkiui
Vyriausybė trečiadienį skyrė papildomus 40 mln. eurų tvariam ūkininkavimui ir žemės ūkio konkurencingumui skatinti. ...
-
Seimo BFK komiteto vadovu išrinktas A. Sysas, Ekonomikos – S. Bucevičius
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) turėtų vadovauti socialdemokratas Algirdas Sysas, o Ekonomikos komitetui – „Nemuno aušros“ atstovas Saulius Bucevičius. ...
-
„Dronų sąjunga“ finansiškai skatins įmones ir gyventojus kurti dronus1
Lietuvos įmonės ir gyventojai galės gauti iki 20 tūkst. eurų finansinę paramą dronų technologijoms kurti, pranešė labdaros ir paramos fondas „Dronų sąjunga“. ...
-
Taivano užsienio reikalų ministras su grupe dronų įmonių atstovų pradeda vizitą Lietuvoje
Trečiadienį savo dviejų dienų vizitą Lietuvoje pradeda Taivano dronų įmonių grupė. Kaip ELTĄ informavo Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, kartu su Inovacijų agentūra bus rengiamas bepiločių orlaivių verslo forumas, kuriame dalyvaus 20 Taivano d...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje didėjo trečią mėnesį iš eilės
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį Lietuvoje didėjo trečią mėnesį iš eilės ir siekė 512,92 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. ...
-
Fintech asociacijos vadovė: dėl LB kuriamo mokėjimų įrankio nukentės fintech įmonės
Lietuvos bankui (LB) kuriant įmokų ir mokesčių surinkimo sprendimą, kuris leistų pakeisti „Foxpay“, „Paysera“ ir kitų finansų tarpininkų paslaugas, finansų technologijų (fintech) asociacijos vadovė sako, kad dėl to nukent...
-
V. Pranckietis: kailinių žvėrelių verslo draudimui – nepasiruošta
Liberalų frakcijos Seime narys Viktoras Pranckietis sako, kad kailinių žvėrelių verslo draudimui yra nepasiruošta. Pasak parlamentaro, kailių fermų draudimo įstatyme verslui numatytos kompensacijos yra nepakankamos, todėl jis siūlo šį ...