- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva, pasitelkusi Europos Sąjungos (ES) paramą, regionų infrastruktūrai gerinti išleido milijonus eurų. Regionuose matome gražius ir renovuotus pastatus, naujomis trinkelėmis išklotus šaligatvius, puikias viešąsias erdves.
Kaip bebūtų, atskirtis tarp trijų pirmaujančių regionų – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ir likusios Lietuvos išlieka didelė. Plačiau kalbėjo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Jeigu žvelgiame į darbo užmokestį, tai sostinės regionas – smarkiai atitrūkęs. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ perkopė pusantro tūkstančio eurų. Tuo tarpu, Zarasuose, kurie netoli nutolę nuo sostinės regiono, atlyginimas „į rankas“ nesiekia net tūkstančio eurų. Atotrūkis nuo kai kurių regionų siekia beveik 30 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl yra atotrūkis? Iš kur jis atsiranda?
– Atotrūkis susideda iš daug aspektų ir tai – užburto rato problema. Regionuose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mažiau investicijų, mažiau išsilavinimo galimybių. Didelė dalis jaunų gyventojų atvyksta į didesnius miestus siekti išsilavinimo, tuomet juose ir lieka. Labai kompleksinė priežastis. Iš vienos pusės, Lietuva tikrai nėra išskirtinė. Matom, kad regionų atotrūkis – opi problema ne vienoje Vakarų Europos valstybėje. Lietuvoje mums nesiseka tokio atotrūkio sumažinti. Lyginant sostinės regionus su kai kuriais kitais regionais, pavyzdžiui, Rytų Lietuva. Ten atotrūkis kasmet didėja.
– Kodėl jis didėja? Ko reikia atsiliekantiems regionams, kad imtų vytis pirmaujančius regionus?
– Kai kuriuose regionuose nėra reikiamos infrastruktūros, pavyzdžiui, darželių, mokyklų, galbūt viešbučių. Tada atvyksta mažiau turistų, mažesnės galimybės kelti darbo užmokestį. Yra opi nedarbo problema. Pavyzdžiui, Utenos rajone ir jos apskrityje, nedarbo lygis beveik du kartus didesnis nei vidutinis šalyje. Nėra pakankamai darbų, ką dirbti gyventojams. Yra labai daug galimybių regionams, kaip galėtų išlipti iš užburto rato problemos. Pavyzdžiui, vystyti turizmo verslą, statyti viešbučius, parengti geresnę turizmo infrastruktūrą. Mes dažnai kalbam apie probleminius regionus, kurie turi labai dideles turizmo galimybes. Pavyzdžiui, Zarasai, Utenos rajonas, kur yra ežerų ir miškų. Ten labai plačios galimybės. Kai atsižvelgiame į ekonominius rodiklius: nedarbo lygį, darbo užmokestį, tai žinom, kad tie rezultatai kasmet prastesni.
– Kiek įtakos turi regiono klestėjimui vietos valdžia?
– Labai didelę įtaką turi. Dažnai regionai nori dėmesio iš centrinės valdžios, bet iš tikrųjų visos galimybės ir visi įrankiai – savivaldoje. Mes turim labai gerą pavyzdį, kai po COVID-19 pandemijos didesnė dalis jaunų, nuotoliu dirbančių gyventojų susidomėjo regionais, pirko būstus. Matom, kad kai kuriuose regionuose jaunų gyventojų skaičius nuo pandemijos išaugo trečdaliu. Labai svarbu kaip regionai pasinaudos šita galimybe. Yra kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Ukmergės miestas skatina įvairiomis premijomis. Tikrai yra įvairių galimybių.
– Vietos valdžia turėtų užsukti verslą?
– Kalbant apie pozicionavimą ir problemų adresavimą, svarbiausia – vietos valdžia, savivalda. Svarbus centrinis valdžios vaidmuo, kalbant apie investicijų pritraukimą. Didesnes galimybes turi centrinė valdžia.
– Kaip galima būtų pritraukti medikus į regionus, į kuriuos jie keliauti dirbti vengia?
– Yra daug problemų, kalbant apie medikus, mokytojus. Yra tam tikri sektoriai, kurie susiduria su problemomis, kad nepakankama specialistų motyvacija vykti į miestelius arba mažesnius miestus. Motyvacijos kai kurie regionai atranda ir turim sėkmės istorijų, kai skiriamos įvairios premijos, suteikiamos lankstesnės galimybės. Kalbant apie vaikų priežiūrą, užtikrinamos vietos darželiuose, mokyklose. Suteikiamos sąlygos privilioti specialistus. Regionai pamiršta, ką jie gali pasiūlyti gyventojams. Adresuojama, ko negali pasiūlyti. Regionuose nėra kamščių, yra ramybė, ramesnė aplinka ir nekilnojamo turto įperkamumas geresnis. Regionai turi ką pasiūlyti. Miesteliams ir mažesniems miestams reikėtų savęs nenuvertinti. Prisiminti, kad šioje, besikeičiančioje aplinkoje yra gyventojų, kurie nori to, ką jie gali pasiūlyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas su institucijomis bei žvalgyba aptars kritinės infrastruktūros jūroje apsaugą
Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos, o Švedijos teritoriniuose vandenyse pažeidus du telekomunikacijų kabelius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su institu...
-
Vyriausybės komisija artėjant išėjimui iš BRELL aptars kritinės infrastruktūros apsaugą
Artėjant vasario pradžioje numatytam Baltijos šalių pasitraukimui iš bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija (BRELL) bei tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį apta...
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių3
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys51
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...