- Austėja Paulauskaitė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo, nukreipto į Lietuvą.
„Lietuva itin vertina laisvę ir nepriklausomybę visuose sektoriuose. Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo prieš mus. Tikimės gilesnio Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo energetikos srityje. Mes pasitikime savo sąjungininkais!“, – rašoma diplomatijos vadovo įraše „X“ paskyroje.
Šio tinklo įrašu Baltijos šalis sėkmingai prisijungus prie Europos elektros tinklų pirmadienio vakarą pasveikino ir JAV valstybės sekretorius.
„Tai istorinis euroatlantinio saugumo pasiekimas, atveriantis naujas galimybes Amerikos energetikos sektoriui: Baltijos šalys nutraukė energetinius ryšius su Rusija. Sveikinu Estiją, Latviją ir Lietuvą sinchronizacijos su Europos elektros tinklu proga“, – rašė M. Rubio.
ELTA primena, kad sekmadienį Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede.
Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 9 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.
Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikė po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija buvo importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt" ir „Estlink“ jungtis.
Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
Šių pinigų negaus: kokias klaidas daro tėvai?
Šiemet startavusi kompensacija, padengianti auklių paslaugas, sulaukė susidomėjimo. Tačiau Vilniaus savivaldybėje prašymų buvo atmesta beveik tiek pat, kiek ir priimta. ...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...