- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto statytojai Lietuvoje džiaugiasi butų parduodantys vis daugiau – kone visi viršijo praėjusių metų rezultatus, praneša LNK.
„Per septynių mėnesių laikotarpį mes esame pardavę 127 butus ir tai yra 18 proc. geresnis rezultatas, lyginant su 2023 metais“, – teigė „Omberg group“ vadovė Deimantė Laumytė.
„Visiškai neatsižvelgiant į ekonomistų prognozes ir tai, kaip sekėsi mūsų konkurentams, mūsų pirmi trys mėnesiai buvo tikrai įspūdingi, galbūt skaičiais, nes mes pardavėme 58 butus“, – sakė „Lithome“ komunikacijos vadovė Rasa Radovičienė.
Tačiau vystytojų džiaugsmą sklaido analitikai. Pardavimai nepasiekė rekordo, o tiesiog atsispyrė nuo žemumų.
„Pirminės būstų rinkos rezultatai nėra aukščiausi per istoriją, nėra aukščiausi per pastaruosius penkerius metus“, – tikino „Inreal“ nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.
Anot „Inreal“, Vilniaus mieste parduota beveik 1600 būstų, iš jų apie 1500 butų, o likusieji – sublokuoti namai. Pernai tuo pačiu metu parduota kone 400 būstų mažiau. „Šiemet per pirmus septynis mėnesius tik vieną mėnesį pardavimai buvo mažesni nei 200, o vidutiniškai per mėnesį buvo parduodama virš 200 butų. Rezultatai pamažu gerėja, tačiau jie dar tikrai neatitinka tų, kurie buvo prieš keletą metų“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Kas suaktyvino pardavimus, priežasčių – ne viena. Dalis vystytojų patys medžiojo pirkėjus, leidosi į nuolaidų lenktynes. Buvo, kas būstų kainas numušė net iki 17 tūkst. eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dažniausiai tas nuolaidas daro vystytojai tada, kai projekte lieka keletas butų ir tikrai reikia juos parduoti“, – aiškino R. Radovičienė.
Pakako ir vos vieno Europos Centrinio Banko palūkanų nukirpimo, kad žmonės vėl pradėtų pirkti būstus su paskolomis.
„12 mėnesių EURIBOR norma yra pakankamai ženkliai sumažėjusi, lyginant su metų pradžia. Atlyginimai irgi augo, tai tos priežastys leidžia rinkai po truputį atsigauti“, – sakė T. S. Kvainickas.
Tačiau koks ir ar bus kitas palūkanų karpymas rugsėjį, ekonomistams prognozuoti jau nedrąsu.
„Turėtume galvoti, kad ta palūkanų norma turėtų būti sumažinta. Ar tai bus įprastinis mums girdėtas mažinimas 0,25 proc., ar 0,5 proc. iš karto, manau, kad bus didelė diskusija“, – kalbėjo KTU ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krusinskas.
Natūralu, kad auganti paklausa gali didinti būsto kainą, nes tai yra verslas.
Dalyje Europos stagnuoja ekonomika, o kai kur pučiasi kainos. Eurozonos infliacija per vieną mėnesį vėl padidėjo, tad palūkanas karpantiems bankininkams bus apie ką pagalvoti. O pardavėjai sako tiesiai – situacija atsigauna. Palūkanoms sumažėjus dar kartą, butai gali vėl brangti.
„Kainų padidėjimas tikrai turėtų būti, bet koks, tikrai dabar nesakysiu“, – sakė D. Laumytė.
„Paklausa gali atsirasti tuomet, kai yra pigesnės paskolos. Natūralu, kad auganti paklausa gali didinti būsto kainą, nes tai yra verslas“, – aiškino R. Krusinskas.
Pasak analitiko, prieš penkmetį buvo ir daugiau rezervo, iš ko pasiūlyti naujų butų. Dabar naujų butų statybą stabdo leidimų išdavimas, tad tai dar viena priežastis butams brangti. „Tai tik rodo, kad arba kainos bus kiek aukštesnės, arba tiesiog bus nepakankama pasiūla pirkėjams, kurie nori išsirinkti specifinį būstą“, – akcentavo T. S. Kvainickas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į elektros ir dujų tinklo atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...