- Giedrius Gaidamavičius, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energetikos ministrai tai vadina dar vienu trijų valstybių žingsniu link Vakarų Europos.
2016–2020 metais Energetikos ministerijai vadovavęs Žygimantas Vaičiūnas sako, jog Vakarų Europos link Lietuva, Latvija ir Estija žengė tiek teisinį, tiek simbolinį žingsnį.
„Viena vertus, tai yra svarbus teisinis žingsnis iš Baltijos šalių, kita vertus, tai labai stiprus simbolinis žingsnis, kuris reiškia Baltijos šalių desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos pradžią“, – BNS antradienį sakė Pramonininkų konfederacijos viceprezidentu šiuo metu dirbantis Ž. Vaičiūnas.
„Iki šio pranešimo buvo tikrai ilgas kelias, toli buvo eita. Be abejo, pirmiausia pasirengta visa reikalinga infrastruktūra, pasiruošti operaciniai veiksmai“, – kalbėjo jis.
Pasak 2012–2014 metais energetikos ministru dirbusio Jareko Niewierowicziaus (Jareko Neverovičiaus), Baltijos šalių pranešimas apie ketinimą nebepratęsti BRELL sutarties rodo, jog sinchronizacijos procesas artėja finišo link.
Elgiamės pagal susitarimus ir siekiame šitą procesą padaryti, įgyvendinti iki galo tvarkingai.
„Reiktų vertinti kaip paskutinės bambagyslės pašalinimą Lietuvos energetikos, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikos, nuo posovietinio pasaulio. Tai reiškia pilną brandą energetikos sistemos, pasiruošimą pilnai savarankiškam, nepriklausomam veikimui, tolimesniam įgalinimui visų elektros gamybos projektų“, – BNS antradienį sakė iš prezidento patarėjo pareigų praėjusią savaitę pasitraukęs J. Niewierowiczius.
„Tai yra toks galutinis patvirtinimas, kad visos trys Baltijos šalys, taip pat ir perdavimo sistemų operatorių lygyje šitą projektą mato vienodai, kaip prioritetinį. Ir kad sinchronizaciją reikia užbaigti kuo greičiau“, – kalbėjo buvęs patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais.
Anot Ž. Vaičiūno, Lietuvos energetikos sistema dirbti sinchroniniu režimu su Europos tinklais pasiruošusi, nors per artimiausią pusmetį dar turės baigti techninį pasiruošimą, pavyzdžiui, sinchroninių kompensatorių bandymus. Jų, ruošiantis atsijungti nuo BRELL, Lietuvoje įrengti trys – Alytaus, Telšių ir Vilniaus rajonuose.
„Šitas laikotarpis, reikia tikėtis, praeis sklandžiai. Kiek man pačiam teko dėlioti veiksmų planus, parengti Lietuvos sistemą, kiek dabartinei Energetikos ministerijai kartu su sistemos operatore – visiems scenarijams tikrai pasirengta: tiek A, tiek B, tiek C. Bet reikia tikėtis, kad įgyvendinimas praeis sklandžiai“, – teigė buvęs energetikos ministras.
„Norėtųsi tikėti, kad nebus jokių siurprizų, nereikės kažkokių papildomų veiksmų be to, kas jau suplanuota, ir viskas sklandžiai praeis“, – sakė J. Niewierowiczius.
„Provokacijų gali būti, bet jų tikimybė nedidelė“
Anot Ž. Vaičiūno, Rusija arba Baltarusija reaguodama į Baltijos šalių sprendimą gali imtis provokacinių veiksmų, tačiau jų tikimybė nėra didelė. Jo teigimu, įmonės turi veiksmų, kuriais reaguotų į galimas provokacijas, planą.
„Provokacijų gali būti, bet tikrai pasiruošta jas spręsti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Sistemos operatorės veiksmai sudėlioti ir konkretūs veiksmai pasiruošti, jei kažkokia provokacija būtų iš Rusijos ar Baltarusijos pusės. Bet iš esmės, manau, kad vertinant visą sinchronizacijos procesą, Baltijos šalių vienybę ir visą techninį pasiruošimą, galima teigti, kad Baltijos šalys tikrai pasiruošusios. Kažkokių provokacinių veiksmų tikimybė visuomet yra, bet jų santykis, galima žala mūsų sistemoms yra tikrai maža“, – kalbėjo jis.
J. Niewierowiczius pabrėžė, kad Baltijos šalių pasiruošimas sinchronizavimui aktualus Rusijos Kaliningrado sričiai, o iš anksto pranešdamos apie BRELL sutarties nepratęsimą Lietuva, Latvija ir Estija parodo, kad jų elgesys „atitinka Vakarų pasaulio standartus“.
„Elgiamės pagal susitarimus ir siekiame šitą procesą padaryti, įgyvendinti iki galo tvarkingai. Taip pat matant, kad tas tvarkingas atsijungimas svarbus ne tik mums, Baltijos valstybėms, Europos Sąjungai, bet ir Karaliaučiaus regionui“, – teigė J. Niewierowiczius.
R. Masiulis anksčiau BNS yra teigęs, kad Kaliningrado sritis yra pasiruošusi veikti izoliuotai ir Baltijos šalių sinchronizacija Rusijos anklavui neturėtų turėti poveikio
Apie nepratęsiamą BRELL sutartį Baltijos šalys Rusijai ir Baltarusijai turėjo pranešti vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki numatytos sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva kurį laiką ragino Baltijos šalis sinchronizuotis dar 2024-ųjų vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...
-
VMVT: į Lietuvą iš užsienio įvežtus gyvūnus augintinius nuo liepos registruoja veterinarai
Atnaujinus Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles, nuo šių metų liepos 3 dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neberegistruoja į Lietuvą iš užsienio įvežtų gyvūnų. Tą nuo šiol atliks priva...