- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei ši, nei jokia kita Vyriausybė.
„Jei nėra papildomų pajamų šaltinių, kuriais finansuojama infrastruktūra, nematau jokios Vyriausybės, kuri galėtų šitiek lėšų skirti ateinančių metų biudžete. Nei mano, nei jokios kitos“, – antradienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija sakė I. Šimonytė.
M. Skuodis liepos pradžioje teigė, kad valstybinių kelių, tiltų ir viadukų būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – anot jo, projektų už tokią sumą Susisiekimo ministerija pasiūlė Finansų ministerijai, ruošiančiai 2025 metų valstybės biudžeto projektą.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis ministrės pirmininkės klausė, ar 2025 metų biudžete pavyktų rasti ministro įvardijamą sumą keliams.
„Matau labai ribotas galimybes tą padaryti“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, didelę dalį kelių finansavimo reikia skirti dideliems projektams, pavyzdžiui, „Via Baltica“ magistralei.
„Faktas, kad tuo pačiu metu įgyvendiname „Via Baltica“ ruožą iki pasienio, kurį galbūt, jei kas nors būtų anksčiau įgyvendinęs, jis nebūtų kainavęs tiek, kiek dabar kainuoja po visų infliacinių šokų (...) ir kam tenka skirti tikrai labai didelę dalį mūsų lėšų. Dideli projektai yra įgyvendinami. Tai tuo pat metu ir didelius projektus užbaigti, ir dar palaikyti visą infrastruktūrą iš tų pačių pinigų, žinoma, sunkiai įmanoma“, – kalbėjo premjerė.
Ji pabrėžė, kad keliams buvo skirta ir dalis pajamų iš bankų laikinojo solidarumo įnašo, pradėto rinkti pernai.
„Iš to galėjome įgyvendinti nemažą dalį bent jau kariniam mobilumui svarbių kelių projektų“, – sakė I. Šimonytė.
Keliams šiemet skirta 872 mln. eurų. 67 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.
Kovą „Via Lietuva“ pranešė, kad 2024–2027 metais į valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir atnaujinimą investuos daugiau nei 1,7 mlrd. eurų.
„Via Lietuva“ norėtų pakeisti kelių finansavimo modelį, kad lėšų keliams galėtų gauti ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savo komercinės veiklos – pavyzdžiui, iš sunkiojo transporto mokamo kelių naudotojo mokesčio, rinkliavų, tiesioginių pajamų iš jos turto, elektromobilių krovos stotelių, taip pat skolinantis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių2
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą3
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje8
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų1
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...