- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.
„Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi. Pagal šį scenarijų mes taip pat maksimaliai padidintume vandenilio naudojimą šalies viduje bei elektros perteklių, kurį būtų galima panaudoti didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų, tokių, kaip sintetinis kuras, gamyboje“, – penktadienį Vilniuje vykusiame „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume kalbėjo D. Kreivys.
Jis pristatė keturis britų kompanijos DNV pasiūlytus Lietuvos energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.
Pagal pirmąjį – dekarbonizuotos energetikos – scenarijų Lietuva 2050 metais galėtų pasiekti 50 TWh elektros gamybą, tačiau, pasak ministro, šalis ir toliau liktų elektros importuotoja.
„Tai yra kukliausias scenarijus, kuris taip pat neįtrauks mūsų į importo ir eksporto tinklą. Tai reiškia, kad pagal šį scenarijų Lietuva išliks elektrą importuojanti šalis“, – kalbėjo D. Kreivys.
Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus.
Pagal 71 TWh elektros gamybą per metus numatantį scenarijų Lietuva amžiaus viduryje galėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams, taip pat pamažu jį eksportuotų į kitas regiono šalis.
D. Kreivio įvardytas ambicingiausias scenarijus Lietuvoje 2050 metais numato 85 TWh elektros gamybą bei anglies dioksido neišskiriančių energetikos produktų gamybą.
„Šio scenarijaus tikslai būtų maksimaliai padidinti pramonės augimo galimybes, turint anglies dioksido neišskiriančios gamybos pajėgumus Lietuvoje“, – kalbėjo energetikos ministras.
Jis pakartojo, kad Vidurio Europos šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, ateityje išliksiant dideliam elektros poreikiui ją tiekti galėtų Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat Baltijos šalys, kurios turės elektros perteklių.
„Skandinavija ir Baltijos šalys taps svarbiomis elektros ir vandenilio produktų tiekėjomis į Vidurio Europą ir jos pramonės centrus“, – kalbėjo D. Kreivys.
D. Kreivys anksčiau BNS teigė, jog lapkričio pabaigoje turėtų preliminariai paaiškėti, kuris iš keturių scenarijų būtų priimtiniausias. Tuo metu visas Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija atliekamas sistemos modeliavimas, pasak jo, turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
Energetikos ministras praėjusią savaitę teigė, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.
„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh, arba 38 proc. suvartojimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė1
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone1
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...
-
Žiniasklaida: Kretinga atsisakė gamyklos, kuri plastiko atliekas perdirbtų į pirolizės alyvą8
Kretingos savivaldybė atsisakė gamyklos, kurioje rūšiuotos ir nerūšiuotos plastiko atliekos būtų perdirbamos į pirolizės alyvą, penktadienį rašo „Verslo žinios“. ...
-
Klaipėdos rajono ūkyje fiksuotas trečias šiemet afrikinio kiaulių maro židinys
Trečiadienį patvirtintas trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...