- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ingrida Šimonytė
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.
„Turėsime įdomius metus, kai biudžetą pateiks nueinanti Vyriausybė dabartiniam Seimui, o patvirtins jį naujasis Seimas ir galbūt taisys kita Vyriausybė, jeigu ji iki metų pabaigos, pagal Konstitucijos terminus, bus sudėliota ir nereikės vienos dvyliktosios. Mano vertinimu, kaip mes matome, dėliodami biudžetą, tai labai daug kitų metų biudžeto sprendimų yra iš esmės jau priimta“, – ketvirtadienį „Info TV“ kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai yra arba įstatymuose numatyti tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, indeksuoti pensijas ir tie dalykai persikelia, arba skolos aptarnavimo išlaidos, kurios, deja, didėja todėl, kad palūkanos iš labai pigios skolos ją brangina ir tai yra objektyvus dalykas, tam reikės atsidėti lėšas. Ir švietimo susitarimas bei pedagogų darbo užmokestis, kuris nuo rugsėjo labai ženkliai didėja“, – aiškino ji.
Turėsime įdomius metus, kai biudžetą pateiks nueinanti Vyriausybė dabartiniam Seimui, o patvirtins jį naujasis Seimas.
I. Šimonytės teigimu, kitų metų biudžetas bus panašus į šių metų, nes prioritetais išliks šalies gynyba bei švietimas.
„Viską sudėliojus galima sakyti, kad be mažų pajudėjimų viename ar kitame prioritete, iš esmės, biudžetas bus labai panašus į šių metų ta prasme, kad prioritetas bus krašto saugumas, gynyba ir švietimas“, – sakė premjerė.
„Kaip ir šiais metais, iš diskrecinių priemonių, kurios buvo papildomai skirtos ir suplanuotos, tai buvo gynyba ir švietimas, manau, kad lygiai taip pat bus ir ateinančiais metais“, – pažymėjo ji.
2024 m. biudžete buvo numatyta, jog valstybės pajamos sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus skola, pagal priimtą projektą, šiemet turėjo sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatyta, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Nuo šių metų vėl galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
AGATA muzikinių apdovanojim...
-
JAV Padėkos dienos šventė...
-
Seimo valdančiosios koalicijo...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabiliosValstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kainaVidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiauValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...