Dėl degalų – abipusių kaltinimų karas

Degalų kainų Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumą lėmė krentantis zloto kursas lito atžvilgiu ir prekybininkų maržos. Tokios Finansų ministerijos (FM) išvados papiktino prekybos atstovus.

Surado kaltus

Šalies valdžia suskubo ieškoti priežasčių, kodėl Lenkijoje ir kitose ES šalyse degalai kainuoja gerokai pigiau nei Lietuvoje. Kritus naftos produktų pardavimui, pasigirdo raginimų mažinti nuo sausio padidintus akcizus, kurių į biudžetą surenkama mažiau, nei planuota. Tačiau tokio žingsnio FM neplanuoja.

Ministerija atliko lyginamąją analizę ir išsiaiškino, kad kainų skirtumus iš esmės lėmė ne nuo metų pradžios mūsų šalyje padidintas degalų akcizas. Svarbiausios priežastys – zloto kurso kitimas lito atžvilgiu ir didesnės mažmeninės prekybos maržos Lietuvoje.

"Per pastaruosius tris mėnesius Lenkijos zloto kursas lito atžvilgiu krito 22 proc., tai atitinkamai lėmė ir akcizų tarifų skirtumą. Be to, jau nuo šių metų pradžios Lietuvoje, palyginti su Lenkija ir Latvija, degalų kainos mažmeninėje prekyboje, atskaičius mokesčius, pastebimai išaugo. Analizė parodė, kad mūsų šalies mažmeninėje prekyboje taikomos didesnės maržos – apie 0,10 lito už litrą degalų, palyginti su Latvija, ir apie 0,20 lito už litrą benzino ir apie 0,30 lito už litrą dyzelino, palyginti su Lenkija", – skelbia ministerijos pateiktos išvados.

Degalinės neapsiskaičiavo?

FM apskaičiavo, kad net ir sumažinus Lietuvoje šiuo metu benzinui ir dyzelinui taikomus akcizų tarifus iki 2008 m. lygio, dyzelino kaina Lietuvoje išliktų apie 0,22 lito už litrą didesnė nei Lenkijoje, atitinkamai benzino – didesnė apie 0,07 lito už litrą. Dėl to valstybė netektų apie 360 mln. litų planuojamų pajamų. Taigi siūlyti keisti degalams taikomų akcizų tarifų neketinama.

Mindaugas Palijanskas, Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas, išgirdęs FM pateiktus prekybos maržos skaičius, neslėpė pasipiktinimo.

"Niekas mūsų neklausė, kaip skaičiuojamos tos maržos. Praėjusiais metais mūsų maržos siekė 6–7 proc., t. y. apie 20 centų nuo litro. Dabar atsiranda kažkokie nauji skaičiai. Skaičiuojant maržą reikėtų įvertinti ir nuolaidų sistemą, kuri yra Lietuvoje, ir kaip nuolaidos taikomos kitose šalyse", – priekaištus bėrė asociacijos vadovas.

Importas – tik vargas

M.Palijanskas abejoja ir valdžios planais degalų kainas sumažinti sudarius galimybę verslininkams įvežti naftos produktus per "Klaipėdos naftos" valdomą Klaipėdos naftos terminalą.

Įmonė vakar pranešė turinti technines galimybes priimti iš tanklaivių benziną ir dyzeliną ir tokią paslaugą teiks verslininkams, kurie planuoja į Lietuvą importuoti benziną ir dyzeliną.

"Importas nėra toks paprastas dalykas. Pirmiausia reikia laivu atsigabenti didelį degalų kiekį, susirasti, kur kaupti ir saugoti atsargas. Įvertinus visas privalomųjų degalų atsargų kaupimo sąlygas, nemanau, kad atsirastų daug norinčių to imtis", – svarstė asociacijos vadovas.

Net ir šiuo metu degalus importuojančios bendrovės tokia galimybe vargu ar pasinaudos.

"Įmonės yra pasirašiusios sutartis su "Mažeikių nafta" ir įsipareigojusios nupirkti tam tikrą kiekį degalų. Šiuo metu pardavimas kai kur sumažėjęs 30–50 proc., taigi neaišku, kaip įmonės įvykdys savo įsipareigojimus. Todėl galvoti dar ir apie importą nėra kada", – įsitikinęs M.Palijanskas, kurio nuomone, "Klaipėdos naftai" tokia veikla nebus pelninga.

Abejoja nauda

Vyriausybė užsimojo skatinti importuotojus įvežti naftos produktus per "Klaipėdos naftą" ir taip didinti konkurenciją rinkoje bei mažinti degalų kainas. Liberalizavus rinką, importuotojų dalis, šiuo metu siekianti vos dešimtadalį, degalų rinkoje galėtų gerokai išaugti.

Tačiau tokie valdžios planai kelia abejonių ir naftos perdirbėjai "Mažeikių naftai".

"Bendrovė "Klaipėdos nafta" yra orientuota į didelio naftos produktų kiekio greitą perpardavimą. Jai tikrai neapsimoka užsiimti importu, ir tikrai nemanau, kad tai padidins "Klaipėdos naftos" pelningumą", – vakar sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas Sigitas Zakalskis.

Jis laikėsi nuomonės, kad pagrindinė priežastis, lemianti degalų kainų skirtumus Lietuvoje, palyginti su Lenkija ar kitomis šalimis, yra skirtingi akcizai.


Degalinės tuštėja

Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" valdoma bendrovė "Mažeikių nafta" teigia, jog lėtėjant ekonomikai ir dėl pigesnio dyzelino Lenkijoje šalyje šiais metais mažėja degalų naudojimas.

"Lenkijoje nukritus zloto kursui, dyzelino akcizas tapo gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Tai lėmė, kad Lenkijoje dyzelino kainos yra apie 30 centų mažesnės nei Lietuvoje, todėl vežėjai nebepila degalų Lietuvoje", – sakė "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas S.Zakalskis.

"Mažeikių naftos" preliminariais duomenimis, sausį dyzelino sunaudojimas Lietuvoje krito 21,4 proc., vasarį – 24 proc. Dyzelino pardavimas, bendrovės duomenimis, sausį sumažėjo 26 proc., vasarį – 18,2 proc.

"Lenkijoje dyzelinas be mokesčių yra brangesnis, bet dėl mažo akcizo galutiniam vartotojui jis ten yra pigesnis", – kalbėjo S.Zakalskis.

Pasak jo, dyzelinui taikomas akcizas Lenkijoje yra mažiausias ES. Šiuo metu jis nesiekia 250 eurų (863,2 lito) už 1000 litrų.

Latvijoje, pasak S.Zakalskio, vasarį padidintas dyzelino akcizas pasiekė ir šiek tiek viršijo Lietuvos lygį, padidėjęs benzino akcizas išlieka mažesnis nei Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Asta Vaitkeviciene

Asta Vaitkeviciene portretas
cia kaip tie vaikai rateliu sustoje ir viens i kita pirstais rodo...taip teisybes nerasim...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių